Monday , October 21 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / Jungtinės Karalystės Parlamentas: ištakos ir šiandiena
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Jungtinės Karalystės Parlamentas: ištakos ir šiandiena

Jungtinės Karalystės Parlamentas yra viena seniausių atstovaujamųjų valstybės valdžios institucijų pasaulyje. Sąvoka „parlamentas“ pirmą kartą buvo panaudota 1236 metais. Tuo metu ši sąvoka dar neturėjo mums įprastos įstatymų leidžiamosios institucijos reikšmės, o reiškė tik monarcho šaukiamus konsultacinius pasitarimus su kilmingaisiais (grafais ir baronais) ir dvasininkais. Šiandien Jungtinės Karalystės Parlamentas yra aukščiausioji įstatymų leidybos institucija, kurią sudaro dveji – Bendruomenių ir Lordų – rūmai bei monarchas. Šiame straipsnyje bent trumpai žvilgtelėkime į daugelio šimtmečių istoriją turinčios institucijos raidos svarbiausius ir įdomiausius faktus.

Parlamentas pirmaisias savo gyvavimo metais nebuvo nuolatinė institucija, o tik susirinkimas, šaukiamas monarchui panorėjus. Į tokius „parlamento“ susirinkimus monarchas bet kada kviesdavo tuos kilminguosius pavaldinius, kuriuos norėdavo. Karalius kraštą valdė neatsižvelgdamas į savo kilmingųjų pavaldinių norus ir interesus, todėl šie tokia savo padėtimi nebuvo patenkinti. Dėl šios priežasties 1215 m. karalius Jonas (John), dar vadinamas Bežemiu, verčiamas baronų, priėmė Didžiąją laisvių chartiją (Magna Carta Libertatum), kuria apribojo savo valdžią ir įsipareigojo valdydamas šalį atsižvelgti į baronų nuomonę. Didžiąja Laisvių Chartija įsteigta patariamoji institucija Karalystės Taryba, turėjusi tam tikrą kompetenciją spręsti finansinius klausimus. Karalystės Taryba, nežiūrint į tai, kad ji buvo labiau patariamoji institucija, dažnai vadinta parlamentu. Šis istorinis dokumentas laikomas vienu pagrindinių teisės aktų įtvirtinusių parlamentarizmo pradžią ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Didžiosios Laisvių Chartijos svarba neleidžia abejoti tas faktas, kad šis dokumentas yra galiojantis dar ir šiandien. Nuo šio dokumento priėmimo parlamentų galios istorijos raidoje vis labiau plėtėsi.

Šiuolaikinio parlamento pirmtaku laikomas 1265 m. Simono de Monforto sušauktas parlamentas, nes jis buvo sudarytas jau ne tik iš Karalystės Tarybos narių, bet iš kiekvienos grafystės atstovų. Edvardas I, 1272 m. tapęs karaliumi, šią instituciją plėtojo siekdamas savo tikslų. Tolesnė parlamento raida 13-14 a. vyko minėto valdovo pasekėjų dėka. 1327 m. į valdžią atejus Edvardui III, grafysčių ir miestų atstovai tapo nuolatine Parlamento dalimi. Nuo to laiko Parlamentą sudaro trys dalys: Lordų (Lords) ir Bendruomenų (Commons) rūmai bei monarchas. Bendruomenių rūmai 1341 m. atsiskyrė nuo lordų bei karaliaus ir pradėjo posėdžiauti atskirai.

Svarbus vaidmuo parlamentarizmo raidai priskiriamas „Šlovingosios revoliucijos“ epochai. 17 a. pasižymėjo ypatingai didele parlamento ir monarcho priešprieša, kuri baigėsi parlamento, kaip svarbiausios valstybės institucijos, įtvirtinimu. Svarbiausiu šios epochos dokumentu laikomas 1688 m. priimtas „Teisių bilis“, kuris įtvirtino pagrindinius parlamentarizmo ir demokratijos principus bei dar labiau apribojo karalių galias. Kitas svarbus dokumentas yra 1706 m. „Sąjungos su Škotija aktas“, kuris sujungė Angliją ir Škotiją, panaikino šių valstybių parlamentus ir sukūrė bendrą Didžiosios Britanijos Parlamentą. Nors šis aktas sukūrė vieną parlamentą, tačiau Škotija išsaugojo savo unikalę teisinę sistemą bei galimybę tam tikrus klausimus spręsti savarankiškai.

Jungtinės Karalystės Parlamento veiklos principai yra tobulinami iki pat šių dienų. Nuolat diskutuojama apie parlamento sudėtį ir jo narių galias. Galima paminėti keletą svarbesnių 20 a. priimtų teisinių dokumentų vienaip ar kitaip įtakojusių parlamentą. Štai 1911 m. „Parlamento aktas“ apibrėžė Bendruomenių ir Lordų rūmų galias, panaikino pastarųjų teisę nepritarti Bendruomenių rūmų priimtiems finansų sritį reglamentuojantiems įstatymams ir šiems suteikė neabejotinai svarbesnį vaidmenį. 1958 m. priimtas „Aktas dėl perų“, pagal kurį monarchas įgijo teisę suteikti nepaveldimą pero titulą (priešingai, nei iki tol).

Šiandien Lordų rūmus sudaro apie 830 narių, kurių narystė pasireiškia skirtingomis formomis, tai dvasiniai lordai (arkivyskupai ir vyskupai), kilmingi lordai (paveldėję šį titulą) ir lordai, kuriems titulą suteikė monarchas. Lordų rūmai vaidina svarbų vaidmenį tikrinant priimtus įstatymus ir kontroliuojant šalies vyriausybės veiklą.

Bendruomenių rūmus sudaro 650 tautos atstovų, kurie yra renkami penkerių metų kadencijai. Parlamento nariai (angliškai – MPs) atstovauja rinkėjų interesus, svarsto ir priima naujus įstatymus ar jų pakeitimus, taip pat turi teisę daryti įtaką vyriausybės veiklai.

Didžiosios Britanijos karalienė yra valstybės vadovė. Teisininkai ir politikos mokslų atstovai teigia, kad karalienės vaidmuo šalies valdyme yra labiau simbolinis, paremtas ne tiek jos teisiniais įgaliojimais, kiek autoritetu. Nors teigiama, kad karalienė „karaliauja, bet nevaldo“, formaliai ji turi nemažai įgaliojimų įvairiose srityse. Antai, ji yra laikoma vykdomosios valdžios grandimi, taip pat yra keletos Britų sandraugos valstybių vadovė (Australijos, Kanados). Monarchė yra anglikonų bažnyčios ir ginkluotųjų pajėgų galva, teisingumas valstybėje vykdomas jos vardu ir ji pasirašo parlamento išleistus įstatymus ir kitus aktus. Dauguma minėtųjų ir kitų funkcijų karalienė įgyvendina per vykdomąją valdžią, kuri veikia jos vardu.

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Didžiausios melagystės

Vaikai mėgsta pamokančią istoriją apie Pinokį, kuriam meluojant pradėdavo augti nosis. Tačiau talentingi melagiai kartais …