Friday , August 14 2020
Home / Gyvenimas / Mokymosi trukmė: visas gyvenimas
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Mokymosi trukmė: visas gyvenimas
Mokymosi trukmė: visas gyvenimas

Mokymosi trukmė: visas gyvenimas

Suaugę žmonės paprastai žino kodėl jie mokosi, taip pat jie jau yra įgiję praktinės patirties, o mokymąsi laiko problemų sprendimo ar optimaliausių rezultatų pasiekimo būdu. Suaugusiesiems būdingas savarankiškumas leidžia pakreipti ir kontroliuoti savo mokymąsi. Ir tai jie daro ne todėl, kad taip nori jų tėvai arba mokytis tam tikros specialybės yra populiaru, bet todėl, kad jiems iš tiesų to reikia. Taigi suaugusiųjų mokymosi variklis pirmiausia yra motyvas. Čia galima paminėti profesinius motyvus, kuomet žmogus siekia įgauti profesinį statusą, kelti kvalifikaciją, tapti geresniu specialistu bei daryti karjerą. Asmenybės tobulėjimo motyvai svarbesniais tampa vyresniame amžiuje, kai tam yra daugiau laiko ir finansinių išteklių. Galiausiai, socialinių ryšių motyvas skatina žmones ieškoti ryšių su kitais žmonėmis, bendrauti, dalyvauti įvairiose susibūrimuose ar diskusijų grupėse.

Kalbant apie suaugusiųjų mokymosi motyvaciją, taip pat reikia paminėti, jog čia yra svarbi pirminė mokymosi patirtis, įgyta ankstyvame amžiuje. Tai gali skatinti arba trukdyti jų tolesniam mokymuisi. Pavyzdžiui, jei besimokantysis anksčiau buvo aktyvus mokymosi dalyvis, domėjosi mokymusi, suaugęs aukščiau vertina savo sugebėjimus. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kuomet suaugęs žmogus, tiesiog pasyviai sėdi mokymosi klasėje, visa savo laikysena tarytum sakydamas „mokyk dabar mane“.

Klystate, jei manote, jog ankstyvame amžiuje mokytis yra lengviau. Mokslininkai yra nustatę, jog mokymosi sunkumai, atsirandantys mokantis nuo 30 iki 40 metų, yra ne didesni nei mokantis vaikystėje ar paauglystėje. Be to šie sunkumai, daugiausia yra susiję su nepritariančiu aplinkinių požiūriu į vyresnio amžiaus žmonių mokymąsi. Juk jeigu būtų įprasta, kad seni žmonės mokosi plaukti ar važiuoti dviračiu, tai mokymosi sunkumai susilpnėtų.

Dar vienas įdomus aspektas, lemiantis apsisprendimą mokytis yra kritiniai gyvenimo periodai arba tam tikri įvykiai gyvenime. Dažnai tai susiję su darbo netekimu ar jo pakeitimu, persikraustymu gyventi į naują vietą, santuoka, skyrybomis ir pan. Kuo daugiau pokyčių vyksta žmogaus gyvenime, tuo didesnė tikimybė, jog jis ieškos galimybių mokytis. Tačiau vis dėlto pastebima, jog mokytis dažniau apsisprendžia moterys, dažnai darbo rinkoje nesulaukdamos tokio pačio įvertinimo kaip vyrai, nors joms galbūt sekasi taip pat gerai ar net geriau. Tuomet jos siekia savęs realizacijos tose srityse, kuriose jų indėlis pripažįstamas. Mokytis joms sekasi ir jos mielai renkasi šią veiklą, kurioje gali įrodyti savo gebėjimus.

Kuo siejasi mokymasis ir emigracija? Tikriausiai ne vien tuo, jog pastaraisiais metais nemažai jaunimo vyksta studijuoti į užsienį. Tačiau ir tuo, jog atvykus gyventi į kitą šalį žmogus privalo mokytis, tam kad integruotųsi. Jau nekalbant apie užsienio kalbą, kurią kai kurie atvykusieji moka gana menkai, o po metų ar kelių, geba laisvai susikalbėti su vietiniais gyventojais. Taip pat apie naujos valstybės politinės, švietimo, finansų ir ko gero, daugiausiai, socialinės sistemos pažinimą ir gebėjimą joje laviruoti. Pradėjus dirbti, neišvengiamai susiduriama su apmokymais, vėliau įvairiais procedūrų atnaujinimais, naujų tvarkų įvedimais. O galiausiai, norint užimti geresnę poziciją darbo rinkoje patraukiama prie formaliojo ar neformaliojo švietimo institucijos durų. Mokymo paslaugų tinklas, bent jau Didžiojoje Britanijoje, yra pakankamai išplėtotas, todėl gali būti prieinamas kiekvienam norinčiam.

Lietuvių emigrantų Didžiojoje Britanijoje gyvenimo būdo tyrimai, rodo, jog dauguma apklaustųjų mano, kad jie turi geras sąlygas siekti profesinės karjeros, studijuoti ar tobulinti užsienio kalbą. Jų nuomone, mikroklimatas darbo kolektyvuose yra tam palankus. Daugiausia profesinės veiklos galimybių, susijusių su karjera, tobulėjimu profesinėje erdvėje įžvelgia aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji. Jų profesinės veiklos lūkesčiai labiau siejami su vidinėmis pastangomis, mokymosi patirtimi, aktyvumu ir noru tobulėti. Tuo tarpu turintys žemesnį išsilavinimą, profesinės veiklos galimybes sieja su išoriniais faktoriais, darbinės veiklos, darbo užmokesčio bei tarpusavio santykių vystymu.

Check Also

INFORMACIJA DĖL LITUANISTINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO (DĖSTYTOJO) PREMIJOS

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą 2019 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti. Premijos skyrimo …

Didžiausios melagystės

Vaikai mėgsta pamokančią istoriją apie Pinokį, kuriam meluojant pradėdavo augti nosis. Tačiau talentingi melagiai kartais …