Wednesday , October 23 2019
Home / Gyvenimas / Lietuviai labiau išsilavinę nei britai
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Lietuviai labiau išsilavinę nei britai

Tik 76.1 procentų britų suaugusiųjų turi aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą (A lygį), tuo tarpu Lietuvoje aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą yra įgiję mažiausiai 92 procentai.

Rezultatai buvo paskelbti Europos Komisijos Eurostato interneto svetainėje. Apklausos rezultatai parodė, kad Jungtinė Karalystė yra 19 vietoje iš 33 šalių pagal gyventojų nuo 25 iki 64 metų išsilavinimą.

Universitetų ir koledžų Sąjunga, kuri ir rado šiuos skaičius, teigė, kad Jungtinė Karalystė susiduria su tokiomis spragomis išsilavinime vien todėl, kad aukštosiose universitetinėse išsilavinimo įstaigose yra didžiuliai mokesčiai už mokslą, be to, universitetuose ribojamas vietų kiekis.

2010 statistiniai duomenys atskleidžia, jog aukštesnį nei vidurinis išsilavinimas Jungtinėje Karalystėje turi 76.1 proc. britų. Tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius siekia 92 proc., Čekijoje – 91.1 proc., Slovakijoje – 91 proc., o Estijoje – 89.2 proc. Jungtinę Karalystę išsilavinusių asmenų skaičiumi aplenkė Vokietija, Austrija ir Liuksemburgas.

Nepaisant įsigalėjusio įsitikinimo, jog A lygio egzaminai Jungtinėje Karalystėje laikomi prieš stojant į aukštąsias mokyklas paprastai baigiant koledžus, praranda savo prestižą, jie vis dar įvardijami kaip „auksinis standartas“, pranašesnis už, pavyzdžiui, realiai to paties lygio baigiamuosius vidurinės mokyklos egzaminus Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės universitetų ir koledžų sąjungos generalinė sekretorė Sally Hunt teigia, kad valstybė turėtų būti šios lentelės viršuje, jeigu kalbama apie švietimą. “Mes didžiuojamės savimi kaip pasaulio lyderiais daugelyje sričių, todėl tokie duomenys mūsų neturėtų išmušti iš vėžių. Bet šiuo atveju nerimą kelia tai, kad šioje lentelėje galime smukti dar žemiau vien dėl to kad dėl aukštų mokslo kainų žmonės negali sau leisti mokytis“, – teigė S.Hunt.

Švietimo ministras Nick Gibb, kalbėdamas apie raštingumą Jungtinės Karalystės mokyklose, apibūdino tai kaip “nuo Dickens’o laikų išlikusį lygį”.

Pasak ministro, neraštingumo lygis kai kuriuose Anglijos regionuose vis dar didelis, nepaisant to kad dešimtmečiais didinamos lėšos švietimui. “Charles Dickens’o pasaulio šešėliai vis dar išlikę  skurdžiausiose šalies vietovėse, nepaisant didelės socialinės pažangos”, – teigė ministras.

Lūkesčiai iš vaikų, kurie kilnojami per klases iš metų į metus yra pernelyg kuklūs, o mokytojai vaikus vertina pernelyg dažnai tiesiog standartiškai “pakankamai gerai”. O tokio vertinimo rezultatas – dabar yra tūkstančiai vaikų (maždaug vienas iš šešių besimokančiųjų), kurie sulaukę 11 metų vis dar negali laisvai skaityti.

Kalbėdamas per 200-ąsias minėto žymaus anglų rašytojo gimimo metines, N. Gibb įspėjo, kad, kaip ir karalienės Viktorijos laikais, raštingumo problemos labiau orientuotos į bendruomenių neturtingiausius.

Jis taip pat sakė, pradinėje mokykloje mokiniai turėtų būti skatinami skaityti “sudėtingų” autorių knygas, pavyzdžiui tokių kaip Michael Morpurgo, Jacqueline Wilson ir Roald Dahl, o pagrindinės mokyklos mokiniai turėtų perskaityti bent vieną Ch.Dickens romaną.

Klasikinės literatūros kūriniai ignoruojami ir ministras įspėjo, kad dešimtys tūkstančių mokinių, gaunančių brandos atestatus, nėra skaitę knygų, parašytų iki XX a.

Daugiau nei 90 procentų atsakymų apie perskaitytas knygas, per apklausas minėjo tuos pačius tris kūrinius: “Apie peles ir žmones”, “Musių valdovas” ir “Nežudyk strazdo giesmininko”.

“Deja, net ir tada, kai jauni žmonės nori skaityti klasikinę literatūrą, egzaminavimų sistema tam nėra palanki”, – sakė N.Gibb. Nepaisant plačių mokymo programų, anglų literatūros egzaminas faktiškai reikalauja, kad studentai žinotų tik keturis ar penkis tekstus, įskaitant ir vieną romaną, tvirtino ministras.

Didžiosios Britanijos pramonininkų konfederacijos pernai atliktoje 500 darbdavių apklausoje paaiškėjo, kad 42 procentai nebuvo patenkinti gautomis pagrindinėmis žiniomis. O britų armijos atstovai teigė, kad šimtai samdinių neišlaikė paprasčiausių kompiuterinio raštingumo ir matematikos testų.

Check Also

INFORMACIJA DĖL LITUANISTINIO ŠVIETIMO MOKYTOJO (DĖSTYTOJO) PREMIJOS

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą 2019 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti. Premijos skyrimo …

Pagal poreikius pritaikomas „lituanistinis paketas“ taptų įveikiamas

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Monika Bilotienė. Renatos Česnavičienės nuotr. Lina SVALDENIENĖ Kai tenka spręsti …