Tuesday , September 25 2018
Home / Gyvenimas / Kodėl centinės ir rytų Europos vaikai prasčiau mokosi britiškose mokyklose, nei jų bendraamžiai migrantai iš kitų šalių?
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Kodėl centinės ir rytų Europos vaikai prasčiau mokosi britiškose mokyklose, nei jų bendraamžiai migrantai iš kitų šalių?

Kaip teigiama statistikoje – centinės ir rytų Europos vaikai prasčiau mokosi britiškose mokyklose, nei jų bendraamžiai migrantai iš kitų šalių. Jų, kaip naujai atvykusių statusas – tai tik viena iš paaiškinančių tokią padėtį priežasčių. Be abejo, persikelti gyventi iš vienos šalies į kitą – nėra lengva. Štai, pavyzdžiui, vienoje iš Cambridgeshire`o mokyklų beveik trečdalis mokinių kalba užsienio kalba namuose dažniausiai lietuviškai arba lenkiškai. Jų tėvai dirba vietinėse gamyklose, sandėliuose ar laukuose, tačiau vaikams tikisi geresnio gyvenimo.

Kai 2004 metais į Europos sąjungą buvo priimtos 8 centrinės ir rytų Europos šalys jų gyventojai skubėjo pasinaudoti savo teise dirbti ir gyventi Britanijoje. Po trijų metų prisijungė Bulgarai ir Rumunai, nors atvykti ir gyventi čia jie gavo teisę tik nuo 2014 metų. Dabar Britanijoje gyvena apie 1.8 milijono atvykėlių iš šių šalių. 2015 metais lenkų migrantų skaičius pralenkė indų – vienintelę didžiausią migrantų grupę Britanijoje. Galbūt, Brexit`as ateityje sumažins migrantų iš šių Europos šalių skaičių, tačiau daugelis migrantų jau įleido čia savo šaknis ir jų vaikai baiginėja britiškas mokyklas.

Jungtinėje Karalystėje nėra viešai skelbiami šalies, kurioje gimė vaikas duomenys, bet mokyklose nurodomas vaikų skaičius pagal pirmąją kalbą, kuria kalbama namuose. Taigi, pasirodo, kad vaikams iš rytų ir centrinės Europos tas persikėlimas į kitą šalį nebuvo lengvas. Rezultatai štai tokie:

  • 71 % vaikų, kurie namuose kalba gudžarati (Gujarati) gavo 5 įvertinimus “gerai” GCSE – egzaminuose, kuriuos laiko 16-mečiai.
  • ir tik 30 % latviškai kalbančių vaikų pasiekė standartą.

Visi iš centrinės ir rytų Europos vaikai liko žemiau nacionalinio standarto ribos Anglijoje. Tai aiškiai matosi 2014 metų lentelėje:

Užsienio kalba kalbantiems sekasi gerokai prasčiau nei jų anglakalbiams bendraamžiams pradinėje mokykloje ir iki pat 16 metų visi turi spragų kalboje, bet vėliau tai susilygina.

Dar viena priežastis yra ta, kad daug rytų Europos vaikų atvyksta viduryje savo jau pradėtų tėvynėje mokslų ir turi mažiau laiko pasivyti bendraamžius čia. Ir dar kitas faktorius, kad daugelyje Europos šalių vaikai pradeda eiti į mokyklą vėliau, nei JK. Todėl kai kurie mažyliai ne tik turi prisitaikyti prie kitos mokymo sistemos, bet ir paprasčiausiai turi išmokti priprasti būti klasėje.

Skurdas tik apsunkina situaciją. Tėvai, kurie sunkiai dirba, kiek tik išgali, negali skirti daug dėmesio ir energijos vaikams. Net 68 % lietuviškai kalbančių ir 63 % lenkiškai kalbančių vaikų gyvena skurdesnėse vietovėse kur ir mokyklos yra prastesnės. Jie apsigyvena tose šalies dalyse, atsižvelgdami į darbą, o ne į esančias bendruomenes, kuriose beveik nėra patirties t. y. jos nėra susidūrę su imigracija. Kaip teigia lenkų edukologė Elzbieta Kardynal: “jei mokyklose nėra žinių ir galimybių ((mokyti imigrantų vaikus) – aut.pastaba), tai vaikai automatiškai atsiduria žemesniame lygyje kartu su visais „naughty“ vaikais.”

Tačiau jei palygintume greta GCSE rezultatų tokius faktus kaip – nemokamas maitinimas mokyklose (vaikams iš neturtingų šeimų), geografija ir atvykimo data, lenkų vaikai vis tiek geriau mokosi nei balti britai teigia Steve`as Strand`as iš Oksfordo universiteto. Skirtumas gali būti iš dalies ir kultūrinis. Pirmoji lenkų vaikų banga turėjo tikrai gerą reputaciją – jie labai stropūs.

Viena mokyklos vadovė iš patirties teigė, kad, pavyzdžiui, lietuviai labiau nei kiti renkasi apmokamą darbą lygiagrečiai su studijomis – iš dalies todėl, kad jie yra neturtingesni ir iš dalies, kad tėvai yra linkę skirti mažiau dėmesio švietimui.

Romų (vietinė čigonų bendruomenė) problema yra kur kas didesnė. Dėl savo nusistatymų dauguma jų nenori turėti reikalų su vietinėmis valdžios institucijomis. Kai kurie tėvai stengiasi visaip išvengti ir neleisti, kad jų vaikai – ypač mergaitės – mokytųsi vidurinėje mokykloje kartu su ne Romų vaikais.

Spartus migrantų vaikų pagausėjimas taip pat sudaro sunkumų. 2008 metų Middlesex universiteto mokslininkų pranešime skelbiama, kad kai kuriose mokyklose lenkų vaikų skaičius išaugo nuo 0 iki kelių dešimčių, tiesiog, per keletą metų. Situacija dažniausiai gaunasi “paniška”. Bet mokyklos turėtų labiau analizuoti naujokų sugebėjimus ir įdarbinti daugiau kalbos specialistų.

Kai kurie tėvai net bijo tikėtis kažko geresnio. Todėl, kad dauguma mokėsi griežtame Sovietiniame režime ir yra lig šiol pagarbūs mokytojams. Net jau įsikūrę migrantai kartais stebisi Britiška sistema. Štai viena lietuvė, atvykusi prieš dešimtmetį (Vilma) teigia, kad jai patinka palaikymas kokį mokytojai suteikia vaikams, toks mokytojų pozityvumas gali neleisti jai objektyviai įvertinti savo sūnaus pasiekimų moksle – kaip jam sekasi.

Kiti paaiškinimai tokiems prastiems mokinių pasiekimams galėjo likti nepastebėti. Kaip Mr Strand pažymi – statistika neatspindi lingvistinių vaikų gabumų, nes vaikai namuose kalba užsienio kalba. Pvz. kiniečių kalba kalbantis kinas, kuris gyvena Britanijoje visa gyvenimą turės, ko gero, geresnį anglų kalbos supratimą, nei ką tik atvykęs latvis. Net remiantis tuo faktu, kaip nemokami pietūs mokykloje – tokie duomenys, iš tiesų, realiai net neatspindi migrantų skurdo. Nes vieni gali prašyti nemokamo maitinimo, o kiti, tiesiog, iš išdidumo jo neprašo.

Tai reiškia, kad rezultatai pasitaisys tada, kai naujai atvykusieji ims materialiau geriau gyventi ir tuomet pagerės ir anglų kalbos žinios. Bet kol kas neaišku, kada tai įvyks, nes centrinės ir rytų Europos naujai atvykusieji vaikai vis dar nepaliaujamai plūsta į britiškas mokyklas, kai tuo metu kitos migrantų grupės tą fazę jau praėjo.

Anne Hill, Thomas Clarkson Academy mokyklos vadovė teigia, kad prieš tai jos vadovautoje mokykloje Northampton`e migrantai tėvai (daugiausia iš Afrikos) buvo praktiškai visi nusistatę, kad jų vaikai bus profesionalai pvz.: gydytojai ar teisininkai. Tėvai dabartinėje jos vadovaujamoje mokykloje nėra tokie griežti savo vaikų ateities atžvilgiu. Viskas pasikeistų, jei tėvai taptų ambicingesni.

Parengta pagal www.economist.com (2017m. liepa).

Check Also

Vadovėlių „Aš – pirmokas!“ ir „Aš – antrokas!“ leidėjai rankų nenuleidžia

Dalia Cidzikaitė 2015 metais išleisto lietuvių kalbos vadovėlio „Aš – pirmokas!“ su pratybų sąsiuviniu ir …

Rūta Meilutytė, Jonas Mekas ir dar 98 pasaulio lietuvius telkiantys žmonės bus įamžinti proginiuose pašto ženkluose

Išaiškėjo pirmieji 16 iš 100 žmonių, kurių atvaizdai atsidurs ant specialaus Lietuvos pašto leidžiamo pašto …