Wednesday , November 21 2018
Home / Gyvenimas / Emigrantų vaikams darosi sunku skaityti ir rašyti lietuviškai (apklausos rezultatų apžvalga)
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Emigrantų vaikams darosi sunku skaityti ir rašyti lietuviškai
Emigrantų vaikams darosi sunku skaityti ir rašyti lietuviškai

Emigrantų vaikams darosi sunku skaityti ir rašyti lietuviškai (apklausos rezultatų apžvalga)

Prieš kelias savaites lietuviai.co.uk kvietė jus dalyvauti apklausoje, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kaip keitėsi lietuvių kalbos skaitymo ir rašymo gebėjimų lygis, pradėjus mokytis anglų kalba. Tiksline grupe buvo pasirinkti asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos vaikystės ar paauglystės laikotarpiais, tačiau iki tol jau buvo lankę mokyklą Lietuvoje, o vėliau tęsė savo mokslus Anglijoje.

Iš viso apklausoje dalyvavo 26 žmonės, kurių amžiaus vidurkis yra apie 20 metų. Amžiaus vidurkis,  kuomet jie išvyko iš Lietuvos – 17 metų. Vidutinė, apytikslė, mokymosi Anglijoje trukmė – 3.3 metų.

Savo lietuvių kalbos rašymo gebėjimus prieš atvykstant gyventi į Angliją dauguma apklaustųjų įvertino kaip gerus, visgi nemaža dalis pastebėjo, jog skaityti lietuviškai jiems sekėsi geriau nei rašyti.  Daugeliui pradėjus mokytis anglų kalba lietuvių kalbos rašymo gebėjimai liko tokie patys arba pablogėjo, tuo tarpu skaitymo beveik nepasikeitė.

Galima pasidžiaugti, jog didžioji dauguma dalyvavusiųjų apklausoje lietuviškai skaito ir rašo kasdien. Vis dėlto pasitaikė ir tokių, kurie atsakė, jog lietuviškai skaityti ir rašyti jiems tenka rečiau nei kartą per mėnesį. Tie, kurie skaito knygas, tai gali laisvai daryti abejomis kalbomis. Nors skaitymas jiems sukelia mažiau sunkumų nei rašymas, visgi skaitymą apsunkina, kai tekste yra ilgesni, kasdieninėje kalboje rečiau vartojami, žodžiai. Taip pat pasitaiko, jog skaitant yra sunku suvokti paties teksto prasmę.

Daugiau nei pusė apklaustųjų rašydami daro klaidų. Jiems sudėtingiausia yra nuspręsti, kada žodyje reikia rašyti nosines, trumpąsias ar ilgąsias balses. Jie nėra tikri, ar rašydami naudoja tinkamas gramatikos laikų formas ir pasirenka tinkamas raides žodžiuose (pvz. megzti/megsti, trukdyti/trugdyti). Galiausiai, painiojasi anglų ir lietuvių abėcėlės raidės (š-sh, č-ch, v-w, j-y). Sakinių skyryba taip pat taip pat sukelia nemažai problemų.

Tačiau trumpąsiais teksto žinutes (SMS) mobiliuoju telefonu savo pažįstamiems ir artimiesiems lietuviams, dažniausiai, rašo lietuvių kalba arba naudoja abi kalbas vienu metu. Naršymui internete paprastai renkasi anglų kalbą, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet naudoja abi.

Tačiau kaip esminį faktą, galima išskirti tai, jog daugiau nei pusei pildžiųsiųjų anketą, yra svarbu taisyklingai skaityti ir rašyti lietuviškai, o tie, kurie turi sunkumų šioje srityje, neatmeta galimybės tobulinti savo lietuvių kalbos gebėjimus, mokantis tiek tradiciniu ar nuotoliniu budu, tiek skaitant daugiau lietuviškos literatūros.

Žinoma, šios apžvalginės apklausos, jokiu būdu negalima laikyti kaip reprezentuojančios visą lietuvių jaunimą Anglijoje, tačiau, visgi, galima daryti prielaidą, jog vaikams ir jaunimui kasdieniniame gyvenime dažniau naudojant anglų kalbą, lietuvių kalba „primirštama“. Ypatingai nukenčia gebėjimai taisyklingai rašyti.

Tai patvirtina ir kaimyninėje Airijoje abiturientų laikomo gimtosios lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Jį nuo 2005 metų lietuviai, kaip ir iš daugelio kitų šalių atvykę moksleiviai, gali rinktis vietoj airių kalbos egzamino. Ir nors lietuvių kalbos egzaminą kasmet renkasi vis daugiau moksleivių, tačiau rezultatai nėra itin džiuginantys. Specialistai teigia, jog egzamino užduotys yra panašaus pobūdžio kaip ir Lietuvoje, tačiau žymiai lengvesnės. Egzaminą išlaikyti nėra sudėtinga ir jis nereikalauja specifinio teorinio pasiruošimo, tačiau daugiausia problemų moksleiviams sukelia, būtent, lietuvių kalbos gramatika ir kūrybinio rašinio užduotis, kuomet reikia ne tik taisyklingai ir be klaidų rašyti, bet ir sklandžiai dėstyti savo mintis bei pademonstruoti turtingą žodyną.

Kokia situacija būtų jei tokį egzaminų pasirinkimą turėtų lietuvių jaunimas Anglijoje – neaišku. Tačiau, visgi, būtų naivu ir optimistiška tikėtis, jog ilgalaikis ir nuolatinis mokymąsis užsienio kalba, neturėtų jokios įtakos gimtosios kalbos gebėjimams.

Check Also

Užsienio lietuvių jaunimas kviečiamas į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus Lietuvos aukštosiose mokyklose

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu skelbia konkursą teikti paraiškas dalyvauti …

Vadovėlių „Aš – pirmokas!“ ir „Aš – antrokas!“ leidėjai rankų nenuleidžia

Dalia Cidzikaitė 2015 metais išleisto lietuvių kalbos vadovėlio „Aš – pirmokas!“ su pratybų sąsiuviniu ir …