Wednesday , November 21 2018
Home / Gyvenimas / Emigrantų istorijos / Ar emigrantų vaikams reikalinga lietuvių kalba?
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Ar emigrantų vaikams reikalinga lietuvių kalba?

Ar emigrantų vaikams reikalinga lietuvių kalba?

Jungtinėje Karalystėje atsidūrę kai kurie lietuviai labai greitai pasiduoda šios šalies įtakai – ne viena UK gimusi lietuvaitė gali pasigirti „importiniu” vardu Jessica ar Vanessa, o berniukai šaukiami Kevinais ar Adamais. Taip, žinoma, jei tėvai planuoja toliau gyventi Jungtinėje Karalystėje, vaikas, kurio vardas Tautvydas ar Skirmantė, gali susidurti su įvairiais sunkumais, nesusipratimais, gal net pravardžiavimu. Angliškas vardas – viena, bet lietuvių vaikas (kad ir lietuvišku vardu) su tėveliais kalbantis angliškai, o lietuviškai – vos vos (ir tik su seneliais per Skype) yra visai kas kita…

Tad ar verta didžiuotis, kad štai mano vaikas puikiai kalba angliškai? Ne per seniausiai teko girdėti kuriozinę situaciją, kaip restorane pietavo lietuvių emigrantų šeima. Jiems užsisakant patiekalus, jų vaikai prunkštavo ir juokėsi iš tėvų daromų klaidų ir akcento…

Dukra verčia sūnui, ką tėvai nori pasakyti

Pakalbinti Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tėveliai skundėsi, kad labai daug dirba, o jų vaikai visą dieną praleidžia mokykloje, būreliuose, ten dauguma draugų – anglai, tad ir namuose jų brangiausieji per daug lietuviškai kalbėti nenori… Viena mama prisipažino, kad stengiasi su aštuonmete dukra kalbėti kiek įmanoma daugiau lietuviškai, bet vis dažniau pritrūksta kantrybės aiškinant žodžių reikšmes. „Ir pati pradedu galvoti, kam jai ta lietuvių kalba. Patys neketiname grįžti į Lietuvą, net nemąstome, o dukrai Klaudijai čia – jos namai, draugai, mokykla. Jai geriau mokėti puikiai kalbėti, rašyti, suprasti angliškai nei lietuviškai. Nors puoselėjame kai kurias lietuviškas tradicijas, su vyru jaučiamės lietuviais, tačiau mūsų dukrai Lietuva – tik šalis, iš kurios prieš Kalėdas atkeliauja saldainių, o vasarą ten susitinkama su seneliais. Nuoskaudos dėl to mūsų šeima nejaučia, gal taip ir geriau”, – sako p. Vitalija.

P. Roberta turi 2 metukų sūnų, su kuriuo bendrauja tik lietuviškai: „Namie nesiruošiu jokia kita kalba kalbėti. Angliškai jis darželyje prisiklauso užtektinai. Aišku, sūnus dar nekalba labai daug, vos kelis žodžius, bet ką jam sakome, tą puikiausiai supranta”.

P. Miglės 4 ir 8 metų vaikai tarpusavyje kalbasi angliškai, nors tėvai namuose stengiasi kuo daugiau kalbėti lietuviškai ir tik „iš bėdos” griebiasi anglų kalbos: „Vyresnioji po atostogų Lietuvoje geriau pradėjo šnekėti lietuviškai, o mažasis temoka suskaičiuoti iki 10. Dukra dažnai jam verčia, ką mes norime pasakyti. Jiems lengviau kalbėti angliškai, net lietuviškų filmukų žiūrėti nenori. Norėtųsi, kad vaikai geriau kalbėtų lietuviškai, tikimės, kad tai per laiką pasikeis”.

Į lietuviškas mokyklėles – nesibaigiančios eilės

Kaip ir kiek vaikas kalba lietuviškai, priklauso tik nuo tėvų. O tokių, kurie norėtų, jog jų vaikas vienodai gerai suprastų ir lietuviškai, ir angliškai yra nemažai. Tai rodo nesibaigančios eilės į Jungtinėje Karlystėje veikiančias lietuviškas mokyklėles ir darželius. Vienos tokios mokyklėlės mokytoja p. Rasa sako, kad tarp tėvelių, atvedančių vaikus mokytis lietuviškai, yra didelių patriotų, norinčių, kad jų sūnus ar dukra žinotų savo šaknis, mokėtų savo kalbą. Kiti tėveliai lietuviškas mokyklas renkasi dėl… savo tėvų, kad anūkai su seneliais pagaliau susišnekėtų. Kiti tiesiog nori, kad jų vaikas daugiau bendrautų su lietuvių vaikais, žaidimo forma išmoktų eilėraštukų, pasakų, o itin taisyklingai lietuviškai kalbėti ir rašyti esą jų vaikui nereikia.

Ne vienerius metus Jungtinėje Karalystėje gyvenanti p. Regina augina dvi dukreles – 3 ir 5 metukų mažyles, kurios šeštadieniais lanko lietuvišką mokyklėlę: „Bet mes ir taip kiekvieną vakarą skaitome lietuviškas pasakas, turime korteles su raidelėmis ir paveikslėliais. Daiktus mano dukros gali įvardinti tiek lietuviškai, tiek angliškai. Aš manau, kad mano vaikai turi žinoti nors tą buitinę lietuvių kalbą, nenoriu, kad ją visiškai pamirštų. Daugelis mano draugų, pažįstamų, savo vaikučius taip pat veda į lietuviškas pamokėles, arba apie tai galvoja. Negalime pamiršti, kas esame”.

Dvi kalbos vaikui tik į naudą

Anot logopedės R. Paškevičienės, vaikas, kuris mokosi dviejų kalbų vienu metu yra nuovokesnis, intelektualiai lankstenis, su labiau išlavintais analitiniais, raštingumo ir bendravimo gebėjimais. Vienodai mokėdamas dvi kalbas, vaikas lengviau išmoksta kitų kalbų, yra tolerantiškesnis.

„Tikruoju dvikalbiu tampama mokantis kalbos šeimoje (iki 5-6 metukų). Iki 4 metukų vaikai dar painioja dvi kalbas, kartais viename sakinyje pasako vieną žodį viena, kitą – kita kalba. Nors tai gąsdina, bet reikėtų nusiraminti – tai visiškai normalu.  Gali būti, kad kelias kalbas nuo gimimo girdintis kūdikis kalbėti pradeda vėliau, bet tai taip pat yra normalu, nes jis tuo pat metu turi išmokti dvigubai daugiau žodžių”, -paaiškina pašnekovė.

Logopedė įspėja, kad labai blogai, kai šeimoje kalbama keliomis kalbomis ir nei viena nešnekama tikrai gerai. Dažnai pasitaiko, kad tėvų iniciatyva vaikai šeimoje mokomi ir angliškai, ir lietuviškai, bet nei vienos kalbos vaikas iš tiesų puikiai nemoka, tik paviršutiniškai, nes patys tėvai kalbėdami angliškai daro daug klaidų. R. Paškevičienės nuomone, tėveliai, patys negalėdami pasigirti puikia anglų kalba, neturėtų savo vaikų jos mokyti.

Taigi, į klausimą, ar lietuvių emigrantų vaikams reikia lietuvių kalbos, galima atsakyti teigiamai besiremiant logopedų, mokslininkų nuomone, jog dvikalbystė yra pozityvus dalykas vaiko raidoje. Galime palikti patriotizmą nuošalėje ir pasistengti, kad vaikas vienodai gerai mokėtų dvi kalbas (na, bent jau pradžiai). O tai, žinoma, papildomas darbas tėvams, reikalaujantis daug kantrybės ir įsipareigojimo.

Check Also

Užsienio lietuvių jaunimas kviečiamas į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus Lietuvos aukštosiose mokyklose

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu skelbia konkursą teikti paraiškas dalyvauti …

VERSLUI REIKIA NE TIK SĖKMĖS – BET IR TIKĖJIMO, TUO, KĄ DARAI

Įmonės pavadinimas, kaip ir vaiko vardas – nėra tik tuščias raidžių bildesys. Jo paskirtis –  …

2 comments

  1. paskaiciau komentarus ir prisiminiau sena anegdota:
    Vaziuoja gruzinas, vairuoja "Tatra" ir be galo giria "Kolchida".Keleivis klausia:-kodel tada ne "Kolchida" vairuoji?
    _Tokia "barachlo" dave…
    Taip ir musu "patriotai"-myli Lietuva, o kelia JK ekonomika.Ir savo gyvenimo lygi, aisku.Kam tas bereikalingai rodomas patriotizmas, jei svetimoj salyj alga gauni ir matai savo ateiti?visi mes mylim gimta sali, bet kam tos viesos deklaracijos?
    Ir dar del vardu…As labai gailiuosi, kad man tevai nedave trumpo ir lengvai istariamo vardo…Dabar, kai anglai taria "Kestutis", ne tik jie, betir as nesuprantu, ka sako…nebe tie laikai, kai isvaziavimas i apskrities miesta, tuo labiau sostine, buvo yvykis visam kaimui.Todel pritariu tiems, kurie vaikams parenka vardus, kuriuos visam pasaulyje sugeba istarti.Juk ir lietuvisku tokiu daug yra…Pvz.:Matas, rimas, Ruta ir kiti.

  2. As tik uz tai, kad vaikai motu kalbetis abiomis kalbomis.Aciu uz straipsni.Mano anukele gime Anglijoje.Jai5m dabar.Jos tetis kurdas.Ir mazoji budama3metuku jau suprato ir galejo kalbeti3is kalbomis.Siuo metu tetis su mumis negyvena, bet bendraudamas SKAIPU stengiasi kalbetis tiek kurdiskai tiek angliskai.Musu seima namuose kalba tik lietuviskai, anuke taip pat namuose kalba tik lietuviskai ir jai tai puikiai sekasi.Siuo metu jau moka abecele ir angliskai ir lietuviskai.Skaitome knygutes LIETUVISKAI.Taip stengiames skaiciuoti ir rasyti.As negalvoju ar jai reikes ar ne lietuviu kalbos.Mes esame Lietuviai ir uzaugusi ji jau zinos is kur jos mama ir seneliai atvaziavo.Kiekviena vasara vaziuojame i Lietuva ir anukele vezames.Ji labai pasiilgsta giminaiciu ir proseneles.Taip ji zino, kur jos tetis gyvena ir stengiasi mokytis kurdu kalbos, kad su seneliais susikalbetu.Nera lengva vaikui, bet patikekite jie tai daro noriai na, o mus pamoko angliskai.