Wednesday , April 24 2019
Home / Naujienos / Darbas / Imigrantai – žemiausioji kasta?
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Imigrantai - žemiausioji kasta?
Imigrantai - žemiausioji kasta?

Imigrantai – žemiausioji kasta?

Britų Žmogaus teisių (EHRC) atstovas visai neseniai britų spaudoje tvirtino, kad baisiausia padėtis su darbo pasiūlymais, darbo sąlygomis ir apmokejimais yra mėsos perdirbime. Čia net du trečdaliai dirbančiųjų – imigrantai, daugiausia iš rytų Europos. Vienas iš penkių apklaustųjų prisipažino, kad darbe jaučia nuolatinį spaudimą – tiek psichologinį, o kartais net ir fizinį. Su paprastais darbininkais iš rytų Europos prasčiausiai elgiasi ir tyčiojasi vadybininkai. Kai kurie prisipažino susiduriantys su patyčiomis darbe kasdien, o net kas ketvirtas apklaustasis tvirtino, kad nėščiosios būdavo apkraunamos nepakeliamais darbais arba atleidžiamos iš darbo.

Dar vienas nesažiningų darbdavių elgesio modelis – nesiskaitymas su darbininkais, dirbančiais per įdarbinimo agentūras (ne paslaptis, kad dauguma dirbančiųjų per įdarbinimo agentūras – imigrantai), tuo tarpu įdarbintieji tiesiogiai turi daugiau lengvatų ir teisių, tarkime… teisę nueiti be problemų į tualetą.

Prekybos centrai spaudžia darbuotojus, kad galėtų maksimaliai išnaudoti darbuotojus ir sumažinti išlaidas, o nuo tokių išmonių kenčia tūkstančiai, dešimtys tūkstančių žmonių, kurie dirba bendrovėse, bendradarbiaujančiose su prekybos centrais. Tai sukūrė antros kategorijos darbus.

Žinoma, mėsos perdirbimo darbai – ne vienintelė sritis, kurioje darbdaviai elgiasi daugiau nei nesažiningai su darbininkais. Kaip pastebėjo Jungtinės Karalystės Žmogaus teisių atstovas, kenčia daugybė darbininkų, susijusių darbo santykiais su prekybos centrų tinklais, o tuo pačiu ir ūkininkai, parduotuvių savininkai, kasininkai, fabrikų darbininkai ir t.t.Labiausia vis gi nukenčia tie, kurie yra atvykę į Jungtinę Karalystę ir bijo, kad praradus darbą jiems teks grįžti atgal į gimtuosius namus. O jeigu atvykėliai nežino anlgų kalbos ar tik kelias pagrindines frazes, jie negali pakovoti už savo teises, galiausiai jie gali nesuprasti darbdavių ar tiesioginių viršininkų pateikiamų reikalavimų arba nurodymų.

Gudrūs darbdaviai taip pat taupo darbininkų sąskaita siūlydami jiems mokėti algas vokeliuose arba siūlo oficialiai įforminti darbininką dirbti tik dalį darbo dienos (part time), o iš tikrųjų žmogus dirba darbdaviui kelioliką valandų per dieną. Po to, kai tyrimas buvo paskelbtas, Žmogaus teisių atstovas dievagojosi, kad imsis visų galimų  priemonių pakeisti esamą padėtį ten, kur tai yra tiesiog būtina padaryti (apie tai kalbėta jau prieš keletą metų). Ar nuo to laiko kas nors pasikeitė?

Darbo inspekcija irgi apsiėmė išaiškinti ir kovoti su darbdavių savivale. Darbo inspekcijos nuomone, daugelis atvykėlių apie inspekciją nieko nežino ir į juos nesikreipia dėl kalbos barjero bei visiško uma skundų jų nepasiekia todėl, kad tarp prasčiausius ir sunkausius darbus dirbančių imigrantų tvyro bendras susvetimėjimo jausmas.

Anglakalbėse mokyklose, kuriose mokosi imigrantai, pradėta rodyti filmus, kuriuose išaiškinamos jų teisės ir kokie turėtų būti pirmieji žingsniai, pradedant kovoti dėl savo teisių. Taip pat pradėjo kurtis interneto puslapiai, kuriuose teikiama įvairi naudinga informacija, tame tarpe ir apie imigrantų teises Jungtinėje Karalystėje.

Jungtinės Karalystės Darbo inspekcijos surinktais duomenimis, kol kas teikiama pagalba, platinama informacija pasiekia tik dalį žmonių, o padėtis kol kas negerėja, nes sulaukiama daugybės įvairių klausimų (tai jau teigiamas dalykas, nes žmonės pradėjo domėtis savo teisėmis): “Negavau apmokėjimo už nedarbingumo dienas, kodėl?”, “Ar galiu prarasti savo darbą, nes mane kamuoja su nuolatiniu stresu susijusios ligos?”, “Ar darbdavys gali uždrausti kalbėtis su kolegomis gimtąja kalba?”,  “Ar turiu dirbti Valstybinių švenčių dienomis, ir dar gi už tą patį valandinį tarifą, kaip ir kitomis dienomis?”. Čia tik dalis imigrantų keliamų klausimų, į kuriuos teikiami atsakymai ir visa įmanoma pagalba.

Norėtume taip pat pateikti kelis naudingus patarimus, kuriais galbūt teiks pasinaudoti arba bent jau bus aišku nuo ko pradėti kovot dėl vienodų teisių darbovietėje.

Patarimai:

Bet koks tarp darbdavio ir darbuotojo darbo problemų sprendimas turi būti grindžiamas nurodyta ir įstatymais numatyta tvarka:

  • Pirmiausia, visada atidžiai perskaitykite darbo sutartį. Taip pat turėtumėte žinoti, kad kiekviena bendrovė turi turėti savo įstatus, kurių dalis atsispindi ir darbo sutartyje. Ta spats liečia ir įdarbinimo agentūras.
  • Antra, neformalus susitikimas su darbdaviu – visada turėtų būti pirmas žingsnis siekiant išsakyti savo reikalavimus, arba paaiškinti darbdaviui, jog žinote  savo teises ir pareigas, ir bandyti taip užglaistyti ir išspręsti visus konfliktus.
  • Trečia, kreiptis į darbdavį ar įdarbinimo agentūrą galite raštu. Teisė nustato darbdavio ar agentūros įsipareigojimą atsakyti į kiekvieną gaunamą iš darbuotojų/darbininkų laišką, taip pat pakviesti darbininką į atvirą pokalbį ir išduoti raštišką atsakymą.
  • Ketvirta, nespjaukite į Profesinę sąjungą. Jei esate profesinės sąjungos narys, turėtumėte kreiptis į sąjungą ir su jais aptarti jums rūpimus klausimus nešališkai ir paprašyti atstovavimo.
  • Penkta, Employment Tribunal – kai darbuotojas nebegali išspręsti problemų tiesiogiai su darbdaviu, gali perduoti šį klausimą spręsti į Darbo teismą.
  • Šešta, pradėkite mokytis anglų kalbos, kuri jums pravers bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje – tiek kovojant dėl savo teisių su darbdaviais, tiek bendraujant su aplinkiniais.

Check Also

Pietryčių traukiniai pakvietė lietuvį berniuką į traukinius pažvelgti iš arčiau

Šiemet jau dvyliktą kartą pasaulyje buvo minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Nuo 2007 metų Jungtinių …

Įsivaizduojami miestai

Akvilina CICĖNAITĖ Kitais metais sukaks dešimtmetis, kai esu išvažiavusi iš Lietuvos, o aš vis dar …