Thursday , September 19 2019
Home / Gyvenimas / Emigrantų istorijos / Vaidas ir Inga: trumpai apie vestuvių planavimą Lietuvoje
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Asociatyvinė nuotrauka (Flickr, Cody Ryan Reigle)

Vaidas ir Inga: trumpai apie vestuvių planavimą Lietuvoje

Vestuvių planuotojai teigia, jog vestuvių sezonas prasideda balandį ir tęsiasi iki spalio mėnesio. Tačiau vasara be abejonių yra pats šio sezono įkarštis. Todėl, siekiant išvengti skubos bei papildomų rūpesčių, specialistai pataria dideles vestuves pradėti planuoti prieš metus, o kuklesnes – prieš 46 mėnesius. Vis dėlto, kaip elgtis, kai vestuves švenčiame Lietuvoje, o gyvename Anglijoje? Su kokiais rūpesčiais susiduria būsimieji sutuoktiniai, kuomet šią svarbią šventę reikia organizuoti gyvenant už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos?

Manchesteryje gyvenantys Vaidas ir Inga yra viena iš porų savo vestuves planavusių nuotoliniu būdu.  Į Lietuvą jaunieji grįžo likus savaitei iki didžiosios dienos. „Savo vestuves atšventėme birželio mėnesį, vyro gimtajame mieste, Marijampolėje. Tai buvo nedidelė šventė artimiausiame šeimos ir draugų rate. Manau, priimdami sprendimą kelti mažas vestuves, išvengėmė daugybės sunkumų, kurie iškyla planuojant didelę šventę,“ – kalbėjo Inga.

Pora prisipažino, jog vos tik pradėjus galvoti apie vestuves, jiems, kaip ir daugeliui užsienyje gyvenčių porų, natūraliai kilo dvejonių dėl vestuvių vietos. Tačiau noras pasidalinti svarbia gyvenimo akimirka su tėvais, nurungė svarstymus apie romantišką vestuvių ceremoniją dviese kur nors tolimoje saloje ar oficialų „susirašymą“ vietinėje rotušėje.

Vestuvių šventei suplanuoti mums prireikė keturių mėnesių. Vis dėlto, turime pasakyti, jog be Lietuvoje gyvenčio žmogaus pagalbos, nebūtų pavykę to padaryti”. Vyro mama tarpininkavo užsakant ceremoniją bažnyčioje, šventės vietą, maistą bei derinant begalę kitų smulkmenų. Galų gale, ji buvo tas žmogus, kuris paėmė civilinės santuokos liudijimą, pasirūpino jo vertimu bei notaro patvirtinimu, kadangi mes tuo metu jau buvome savo povestuvinėje kelionėje Graikijoje,“– prisiminė Inga.

Pasirengimo santuokai kursus lankėme čia, mieste, kuriame gyvename. Visa informacija apie kursus yra lengvai prieinama internete. Tiesiog paskyrėme vieną šeštadienį paskaitoms ir dienos pabaigoje gavome reikalingą pažymėjimą. Berods, Lietuvoje, šie kursai trunka kiek ilgiau, – kalbėjo Vaidas. Manyčiau, daugausiai rūpesčių turėjome gaunant leidimą tuoktis. Kadangi šiuo metu esame nuolatiniai Jungtinės Karalystės gyventojai, norėdami tuoktis bažnyčioje Lietuvoje, turėjome gauti savo parapijos klebono Anglijoje leidimą. Taigi, leidimą užsakėme likus penkioms savaitėms iki vestuvių, o Marijampolės bažnyčią jis pasiekė beveik prieš pat šventę. Buvome ne juokais sunerimę, kadangi be šio dokumento mums nebūtų buvę leista susituokti. Tai vienas iš dalykų, į kurį poros turėtų atkreipti dėmesį ir pasirūpinti pirmiausia, galvojant apie bažnytinę santuoką,“ – akcentavo Vaidas.

Vestuvinę suknelę ir kostiumą pora pirko Anglijoje. Jie teigia, jog didelių užgaidų ir norų šiuo klausimu neturėjo, todėl ir išsirinkti nebuvo sudėtinga. Sunkiąja dalimi jie pavadino paslaugų teikėjų paieškas internete. „Kalbant apie informaciją, susidarė įspūdis, jog internetinei komunikacijai Lietuvoje dar reikia gerokai tobulėti, – minėjo Vaidas. Galbūt didžiuosiuose miestuose situacija yra kitokia, tačiau mažesniuose, tokiuose kaip Marijampolė, atrodo, jog įmonės nėra suinteresuotos klientų pritraukimu. Reta įmonė turi elektroninį paštą ar puslapį internete. Galiausiai, išsiuntus laišką, atsakymo tenka laukti kelias dienas, kol sulauki neaiškaus brūkštelėjimo. Galbūt gyvendami Anglijoje pernelyg pripratome prie klientų aptarnavimo kultūros ir mums tai tapo norma, kurios tikimės ir iš Lietuvos paslaugų teikėjų“.

Kadangi Marijampolė man buvo visiškai nepažįstamas miestas, neturėjau jokių kontaktų kur geriausia būtų kreiptis dėl šukuosenos, makiažo, puokštės ir kitų dalykų. Todėl labai pagelbėjo diskusijų grupės socialiniuose tinkluose ir forumuose. Taip suradome fotografą, kirpėją, makiažo specialistę, – tvirtino Inga. Grupėse merginos ne tik dalinasi rūpesčiais, tačiau ir gelbėja viena kitai patarimais. Man ši informacija, iš tiesų, pravertė“.

Tiesą sakant, vestuvės pavyko! Buvo tikrai jauku, – sutaria abu. Aišku, jei gyventume Lietuvoje, būtume galėję daugiau laiko skirti tam tikriems dalykams. Pavyzdžiui, būtume susitikę su fotografu priešvestuvinei fotosesijai, o bandomojo makiažo nebūtų tekę daryti pačiose vestuvių išvakarėse. Žinoma, tai tik menkos smulkmenos, tačiau turint mažai laiko, privalu viską kruopščiai suplanuoti“ – kalbėjo pora.

Norite pasidalinti savo gyvenimo istorija? Rašykite mums! info@lietuviai.co.uk arba ramune@lietuviai.co.uk

Check Also

Abipus geležinės uždangos: prieš ir po 1991-ųjų

Daiva Tamošaitytė, 1989. Algimanto Žižiūno nuotr. Daiva TAMOŠAITYTĖ Su koncertais dukart teko apsilankyti svečiose šalyse, …

Liepos 6-oji – „Tautiškos giesmės“ diena

Šiemet skaičiuojame dešimtus metus, kai gyvuoja „Tautiškos giesmės“ iniciatyva, kuri jau spėjo tapti gyva, mūsų kartos …