Sunday , August 18 2019
Home / Naujienos / Ekonomika / Emigrantų pinigai Lietuvoje senka
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Emigrantų pinigai Lietuvoje senka
Emigrantų pinigai Lietuvoje senka

Emigrantų pinigai Lietuvoje senka

DNB banko analitikai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) augs 2 proc. Lėtėjantį ūkio augimą nulems mažėjantis eksporto augimas, kurio nekompensuos vidaus vartojimas. Kitiems metams žadamas 4 proc. eksporto augimas (2012 m. – 7 proc.).

DNB ekonomistai paskaičiavo, kad jei Lietuvai pavyktų kitais metais panaudoti 400 mln. Lt gyvenamųjų namų renovacijai, tai padėtų išauginti šalies BVP dar 0,3 proc.

Aktyvesnė renovacija, banko analitikų teigimu, galėtų padėti sumažinti ir nedarbo lygį. Komercinio banko skaičiavimais, iki kitų metų pabaigos nedarbas turėtų pasiekti 11 proc. (2012 m. – 12 proc.).

Ekonomistai skaičiuoja, kad infliacija kitais metais turėtų siekti 2,7 proc. (šiemet – 3,2 proc.). Mažesnę infliaciją nulems mažesnės naftos ir kitų energetinių resursų kainos.

DELFI primena, kad Lietuvos bankas prognozuoja, jog kitų metų BVP augimas sieks 3,1 proc. (2012 m. – 3 proc.), infliacija 2013 m. prognozuojama – 2,8 proc., šiais metais – 3,2 proc. Eksporto augimo tikimasi 6 proc. kitais metais ir 7 proc. šiemet.

DNB bankas 2014 m. prognozuoja 3 proc. BVP augimą, 2015 m. – 5 proc. Metinė infliacija 2014 m., analitikų skaičiavimu, – 2,5 proc., 2015 m. – 3 proc. Vidutinio atlyginimo (bruto) pokyčiai: 2012 m., 2013 m. – 4 proc., 2014 m., 2015 m. – 5 proc.

Nedarbo lygis 2014 m. banko duomenimis turėtų nukristi iki 10 proc., 2015 m. – iki 9,5 proc.

Rusijos rinka padeda pervežėjams, ne vietos gamintojams

Nepaisant sumažintų šalies BVP augimo rodiklių, DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius tikina, kad visgi Lietuvos ūkio situaciją vis dar galima piešti šviesiomis spalvomis, nors kai kurie signalai verčia suklusti.

„Matome ryškų BVP augimo lėtėjimą. Kas tai lemia? Eksportas, kurio augimas lėtėja. Eksporto augimo lėtėjimą galėtų atsverti investicijos ar vartojimas. Tačiau investicijos dabar yra nepakankamos, kad prisidėtų prie BVP augimo, o vartojimui sparčiai augti irgi nėra iš ko“, – kalbėjo ekonomistas.

R. Bancevičius pastebėjo ryškų investicijų susitraukimą 2012 m. antrąjį ketvirtį. Pasak specialisto, tai nulėmė „Orlen“ gamybos sustabdymas ir įmonės atsargų išpardavimas.

„Visgi situacija nėra tokia bloga. 2012 m. turėtume baigti su optimistinėmis prognozėmis“, – pridėjo DNB atstovas.

R. Bancevičius pabrėžė, kad NVS šalys ir toliau lieka pakankamai svarbios eksporto ekonomikos, tačiau ūkio padėtis šiose šalyse didesnę įtaką turi pervežėjams, o ne Lietuvos gamintojams.

„Pastebima, kad eksporto dalis į Rusiją yra padidėjusi iki 25 proc., bet jei pažiūrėtume į Lietuvos pramonės produktų eksportą į NVS šalis, jis nuo 2009 m. tik šiek tiek didėja, bet svarbaus augimo nėra. Tai reiškia, kad į šias šalis yra daugiau reeksportuojama. Žinoma, Rusijos ekonomika mums išlieka svarbi, bet svarbesnė pervežėjams nei mūsų gamintojams“, – argumentavo ekonomistas.

Laukiama rekordinio grįžtančiųjų skaičiaus

Specialistas pastebi, kad mažmeninė prekyba šalyje yra atsigavusi, tačiau spartesnei jos plėtrai nėra rezervų – nedarbas vis dar didelis, atlyginimai taip sparčiai neauga.

„Vienas iš pajamų šaltinių (didinti mažmeninę prekybą – DELFI) – emigrantų pinigai, tačiau matome, kad pervedamų pinigų skaičius tendencingai juda žemyn. Tai lemia padėtis tiek Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Ispanijoje, kur situacija nėra tokia gera“, – kalbėjo R. Bancevičius.

Pasak analitiko, kaip tik matomi didesni pinigų pervedimai į emigrantų pamėgtus kraštus – tai lemia emigrantų darbų praradimai ar darbo valandų sumažėjimas.

„Taip pat svarbus grįžtančiųjų skaičius. Galime tikėtis, kad skaičiuojant nuo 2000 m. turėsime rekordinį grįžtančiųjų skaičių. Emigrantus grįžti verčia ekonominė padėtis anksčiau geruose emigraciniuose taškuose“, – teigė ekonomistas.

Tačiau specialistas pabrėžia, kad grįžus į Lietuvą gali tekti susidurti su struktūrinio nedarbo problema Lietuvoje. „Nuo 2008 m. statybų sektoriuje prarasta 70 tūkst. darbo vietų. Sunku, kad šios darbo vietos atsistatytų, darbuotojai įsidarbintų vidaus prekyboje ar dirbamojoje pramonėje, kuri vis dar samdo mažiau žmoni nei 2009 m.“, – sakė R. Bancevičius.

Check Also

Abipus geležinės uždangos: prieš ir po 1991-ųjų

Daiva Tamošaitytė, 1989. Algimanto Žižiūno nuotr. Daiva TAMOŠAITYTĖ Su koncertais dukart teko apsilankyti svečiose šalyse, …

Liepos 6-oji – „Tautiškos giesmės“ diena

Šiemet skaičiuojame dešimtus metus, kai gyvuoja „Tautiškos giesmės“ iniciatyva, kuri jau spėjo tapti gyva, mūsų kartos …

3 comments

  1. Nereaaaaliai :)))))))))

  2. Gediminas Pelėdžius

    Jie kosmonautai tikri. Kas ten gryš? Airijoje klausykit darbų sumažėjo , bet aš visvien gaunu 450eur pašalpą per savitę. Tai 1800eur per mėnesį. kas man duos Lietuvoj tokį bent atlyginimą. Aišku , kas sumažėjo aš pats siunčiau pinigus kol dirbau tėvams , kad pastatytų man namą. O dabar jis stovi užkonservuotas. Nebėra ten kam besiųsti tų pinigų. Tėvai pasiima vaikus ir išmauna visam . Lietuviai vargšai likę dar kurie nuomuojies butus persiunčia esamiems šeimininkams. UK situacija stabili pakankamai . Darbo ten pakankamai jei tik nori gauti ir dirbti. ispanija senai žinome nuslūgusi daug metų atgal jau koks dešimtmetis . Ką čia rašot nesamones. Visi dabar arba Norvegus arba Danija mauna. Lietuvoj voso vso patys sakėt milijono nebėra jau bedirbančių. Klaunai jūs klaunai.