Friday , September 18 2020
Home / Naujienos / Lietuvoje / Emigrantai išvyksta užsidirbti prabangesnio karsto?
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis

Emigrantai išvyksta užsidirbti prabangesnio karsto?

Prieš keletą dienų buvo minima sausio 13 – oji, Laisvės gynėjų diena. Lietuvoje, prie parlamento rūmų minint Sausio įvykius, skambėjo raginimas saugoti prieš 23 metus iškovotą laisvę ir būti stipriems susidūrus su šiandieniniais iššūkiais. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį, kad per daug dabartinėje Lietuvoje skleidžiami neigiami, šalį menkinantys dalykai.

“Baikit. Yra labai geras žodis – bai-kit. Nėra geriau kaip namie. O jeigu kas išsibarsto į tolimus pasviečius, kad užsidirbtų daug pinigų, tai jeigu su tais pinigais ir liks, bus užsidirbęs tik prabangesnį karstą. Laimė – ne ten. Nėra didelė laimė turėti prabangesnį karstą negu kaimyno. Ką nors padaryti gero žmonėms, padaryti Tėvynei, būti kartu su ja ir varguose, ir nesusipratimuose, ir susipykimuose, bet būti čia ir kurti savo šaliai, stiprinti savo šalį – štai, kur yra prasmė”, – kalbėjo jis. Anot jo, būtina išlaikyti Sausio 13 – osios stiprybę. Taip V.Landsbergio kalbą citavo didžiausi Lietuvos dienraščiai.

Belieka priminti šiam ponui, kad emigracija egzistavo visais laikais, Lietuva yra iš tų mažų tautų, kurios išeiviai išsibarstę po visą pasaulį. Jau nuo XIXa. pabaigos Lietuva pagal gyventojų skaičių buvo viena iš daugiausiai emigrantų pasauliui duodanti valstybė. Na, o ar kas iš tų emigrantų užsidirbo geresnį karstą ar ne – tokia statistika nebuvo vedama. Bet įdomumo dėlei galima pasižiūrėti į kur ir kodėl emigravo Lietuvos gyventojai.

Emigracijos pradžia galima įvardinti net XIII – XIV amžius. Niekas nežino kiek Lietuvos kariuomenės, aukštuomenės liko slavų kraštuose: nuo Baltijos iki Juodosios jūros. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje emigrantų skaičius taip išaugo, kad lietuviams imtas taikyti emigrantų tautos pavadinimas. Ekonominės sąlygos skatino gyventojų migraciją į stipresnius pramoninius miestus ir regionus – Latviją bei kitas Rusijos gubernijas. 1897m. įvairiose Rusijos imperijos gubernijose gyveno apie 300 000 emigrantų iš Lietuvos, 1897 – 1914m. iš Lietuvos į Rusiją išvyko dar apie 74 000 lietuvių. 1905m. revoliucijos pralaimėjimas, karai ir pan. sukėlė masinę emigraciją į Didžiąją Britaniją ir JAV, kuri tęsėsi nuo XIX a. 9 dešimtmečio iki Pirmojo pasaulinio karo. Rusijos imperijoje oficialiai emigracija buvo draudžiama, tad daugelis Lietuvos gyventojų emigruodavo slapta. Iki 1899 m. Amerikos imigracijos įstaigos lietuvių tautybės atvykėlių atskirai neregistruodavo, todėl visiškai neaišku kiek iki 1899m. lietuvių atvyko į JAV. Didžioji dalis išvykėlių nelaikė savęs emigrantais, atvykdavo į JAV su planais užsidirbti pinigų ir sugrįžus geriau įsikurti Lietuvoje, nusipirkti žemės. Daliai jų tai pavykdavo – statistiškai reemigravo apie 20 % lietuvių emigrantų. Nepriklausomos Lietuvos laikais emigracija buvo ekonominė. Keitėsi tik šalys: JAV dėl įvestų imigracijos kvotų prarado lyderiaujančios šalies, kaip pagrindinio lietuvių emigrantų tikslo, poziciją. Emigrantų žvilgsniai pakrypo į Kanadą ir Pietų Ameriką (Argentiną, Braziliją, Urugvajų). Pietų Amerikoje gyvenimas buvo sunkesnis, atvykusiųjų laukė sudėtingos sąlygos, mažesni atlyginimai nei JAV ar Kanadoje, o pasaulinė ekonominė krizė dar pablogino šios bangos emigrantų gyvenimą bei ekonominę padėtį.

Sunki naujųjų emigrantų padėtis Pietų Amerikoje vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. 1932m. Kaune buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Draugija buvo remiama Lietuvos vyriausybės, buvo skiriami pinigai lietuvių mokytojų, kunigų algoms, mokykloms, beturčių pašalpoms, spaudai, lietuviškoms organizacijoms emigracijoje remti. Antrasis pasaulinis karas nutraukė susiformavusius Lietuvos ryšius su emigrantais.  Baigiantis karui Lietuvą paliko virš 60 tūkstančių politinių pabėgėlių, kurie pasitraukė į Vakarus. Tai buvo masinė politinė emigracija. Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo vienas stipriausių elementų lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų išlaikyme ir puoselėjime. Lietuvai praradus nepriklausomybę pasaulio lietuviai atstovavo Lietuvą Vakaruose, telkėsi į vadinamąją Lietuvos laisvės bylą. Daugeliu atvejų emigrantų veikla buvo glaudžiai susijusi su gyvenamųjų kraštų vedama politika bei pozicija Baltijos kraštų okupacijos atžvilgiu.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjo ir šiuo metu tebevyksta ekonominių priežasčių sąlygota emigracija iš Lietuvos. Įstojimas į Europos Sąjungą pakreipė emigracijos srautus kitomis linkmėmis: daugiausia lietuvių važiuoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją. Įvairiuose kraštuose kuriasi lietuvių bendruomenės. Pasaulio lietuvių bendruomenė dabar apima 36 valstybių lietuvių bendruomenes.

Check Also

Nuo 2020 m. Jūsų pamėgtą LRT Lituanica žiūrėkite internete, kad ir kur bebūtumėte!

Nuo sausio 1 d. televizija LRT LITUANICA nebetransliuojama užsienyje per palydovus. Programa pasiekiama tik internetu, …

Geras nekilnojamas turtas – investicija ateičiai

Geras nekilnojamas turtas – neabejotinai gera investicija, kuri pasiduoda tendencijai laikui bėgant brangti. UAB „Ecodomus“ …