Wednesday , November 22 2017
Home / Naujienos / Ar sulauksime dvigubos pilietybės?

Ar sulauksime dvigubos pilietybės?

Seimas Konstitucinio Teismo klausė ar įmanoma įstatymu įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos bei NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams?

Šiandien, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą Lietuvos Respublikos KT 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų, 2013 m. kovo 13 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo. Konstitucinis teismas paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Belieka priminti, kad Konstitucinis Teismas ir anksčiau yra teigęs, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. Ir žmonėms, įgijusiems kitos šalies pilietybę ir netekusiems Lietuvos pilietybės, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo negali būti įteisinama dviguba pilietybė įstatymu, nes prieštarautų Konstitucijai. Dviguba pilietybė suteikiama tik išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus.

Todėl vienintelis kelias – pakeisti Konstitucijos nuostatas yra referendumas. Jau yra kalbų, jog patogiausia referendumą šiuo klausimu surengti būtų kartu su Lietuvos Pezidento rinkimais, kuomet yra aktyvesnis visuomenės balsavimas.

Teismo posėdyje buvo teigiama, kad „gana daug Lietuvos Respublikos piliečių išvyko iš Lietuvos gyventi į kitas valstybes, atitinkančias transatlantinės integracijos kriterijų, dalis jų įgijo ir kitos valstybės pilietybę; be to, Jungtinei Karalystei nutarus pasitraukti iš Europos Sąjungos daug joje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjo Seimo atstovas pažymėjo ir tai, kad Seimo nariai, taip pat, jo nuomone, rinkėjai yra vieningi dėl prielaidų įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę sudarymo į minėtas valstybes išvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams“.

Seimas prašė išaiškinti ar “santykinai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos valstybės pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“; ar toks santykinai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11 d., kadangi vienintelis iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis (kiekybinis) kriterijus, pagal kurį šiai kategorijai priklausantiems asmenims nėra suteikiama teisė įgyti dvigubą pilietybę, – siekiant, „kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ – neatitinka realybėje susiformavusios teisinės praktikos“.

Registrų centro Gyventojų registro duomenimis 25 423 Lietuvos Respublikos piliečiai turi dvigubą (daugybinę) pilietybę, bendras Lietuvos Respublikos piliečių skaičius – 3 419 696 asmenys.

Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą neaiškins, ar „santykinai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos valstybės pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“; ar toks santykinai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11 d., kadangi vienintelis iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis (kiekybinis) kriterijus, pagal kurį šiai kategorijai priklausantiems asmenims nėra suteikiama teisė įgyti dvigubą pilietybę, – siekiant, „kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ – neatitinka realybėje susiformavusios teisinės praktikos“.

Visą Konstitucinio Teismo sprendimą galite pasiskaityti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo puslapyje: http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1749/content

Check Also

Ką svarbu žinoti mokant „Sodrai“ PSD įmokas ar įsiskolinimus?

  Formuodami mokėjimų nurodymus „Sodrai“, savo banko elektroninės bankininkystės sistemoje NEPAMIRŠKITE: Mokėjimo nurodymuose pažymėti, jog …

„Last call“ tautiečiams užsienyje: nekaupkite PSD įsiskolinimo

  2016 metų pabaigoje „Sodrai“ pradėjus radikalius privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolų išieškojimo veiksmus kilo …

Leave a Reply

Your email address will not be published.