Wednesday , April 24 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / Trumpa parkų Didžiojoje Britanijoje istorija
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Chatsworth Sodai. Nuotrauka © Chatsworth House Trust/Matthew Bullen
Chatsworth Sodai. Nuotrauka © Chatsworth House Trust/Matthew Bullen

Trumpa parkų Didžiojoje Britanijoje istorija

Ankstyvieji žinomi parkai (sodai) Britanijoje atsirado romėnų užkariautojų dėka, I m.e.amžiuje. Jie buvo prie gyvenamųjų pastatų. Tiksliai simetriškai susodinti augalai, žemos buksmedžių gyvatvorės, skiriančios žvyruotus pasivaiksčiojimo takus. Mažas gyvatvorių nišas, greičiausiai, puošdavo skulptūros, urnos, ar lauko suoliukai. Parkas nuo namo vesdavo link krantinės. Na, o mažuose darželiuose, virtuvės reikmėms, augindavo vaisius ir daržoves. Geriausias tokio sodo pavyzdys Fishbourne Roman Palace (Sasekse), kur jis yra dalinai rekonstruotas.

Labai mažai yra žinoma apie parkus anglosaksiškoje Anglijoje, ko gero, karingiesiems anglosaksams sodininkystė neatrodė rimtas užsiėmimas. Viduramžiais parkai tapo svarbūs britų gyvenime. Vienuolynai turėjo „virtuvinius“ ir vaistažolių darželius – maistui ir vaistams, taip pat vidinius kiemus, apsuptus dengtos arkados, tokia atvira žalia erdvė, su takais, centre turėjo šulinį ar fontaną. Pilyse kartais įrengdavo mažą sodą kieme su pasivaikščiojimo takais, o šalia takų augdavo kiek aukščiau susodintos gėlės. Kita dažna Viduramžių pilies sodų ypatybė, tai iš žemių supilta paaukštinta vieta, apželdinta žole, skirta pasisėdėjimams, savotiški natūralūs suoleliai ar net ir aukšti pylimai, kauburiai ar kalvos, nuo kurių matydavosi vaizdas, esantis už pilies sienų. Vėlyvaisiais viduramžiais pilyse, skirtose apsaugoti dvaro rūmus, parkas buvo paprasčiausias žalias plotas, apsuptas gyvatvorių ir tvorelių. Kitas angliško parkų vystymosi etapas atėjo po Reformacijos. Dauguma žemvaldžių aptverdavo bendrą žemę, kad įkurti ten elnių ar galvijų ganyklas. Toks natūralios gamtos aptvėrimas ir davė pradžią kurti parkus, apsuptus sienų, tvorų ar gyvatvorių prie namų.

Tiudorų dinastija (1485-1603 m.) pasekė Italijos pavyzdžiu formuojant parkus, kurie tapo savotiškai atskirti nuo pastato, įsivyravo viduramžiais prarasta linijų ir proporcijų harmonija. Ir kaip kažkada romėniškąjame parke, –  saulės laikrodžiai ir skulptūros vėl tapo mėgiama parko puošmena. Svarbiausias Tiudorų indėlis, tai „mazginis“ (knot garden) ar ornamentinis parkas, naudojami stilizuoti, geometriniai mazgo pavidalai. Ornamentai suformuoti iš smulkių gyvatvorių, dažniausiai buksmedžių, skirta žiūrėjimui nuo kalvos ar aukštesnių pasivaikščiojimo takų. Tarpai tarp gyvatvorių užsodinami gėlėmis, krūmokšniais ar žole. Itališkųjų parkų pavyzdžiai: Haddon Hall (Derbišyre), Montacute House (Somersete) ir Hampton Court rūmai (Surėjuje) šalia Londono. Jei Tiudorai mėgo itališkąjį stilių, tai Stiuartų (1603-1649m.) dinastija buvo prancūziškojo geometrinio stiliaus mėgėjai. Pagrindiniai jo bruožai, tai erdvi alėja plytinti atokiau nuo pastato, šonai apsodinti stačiakampio formos gėlynais, simetriškomis žemomis gyvatvorėmis. Tokio parko pavyzdžiai būtų Blickling Hall (Norfolke), Melbourne Hall ir Chatsworth(Derbišyre).

Chatsworth Rūmai. Nuotrauka © Chatsworth House Trust/Matthew Bullen
Chatsworth Rūmai. Nuotrauka © Chatsworth House Trust/Matthew Bullen

Viena prancūziškojo stiliaus atšaka, kurią įtakojo olandai (vandens, svogūninių augalų, medžių susodintų į vazonus, ir figūrinio medžių karpymo meno mėgėjai) yra Westbury Court (Glosteršyre).

XVIII amžius – grįžimas prie Renesanso, natūralaus grožio, vienas iš pirmųjų šio stiliaus iniciatorių buvo meno mecenatas lordas Burlingtonas. Viljamas Kentas (William Kent) sukūrė renesansinio stiliaus parką lordui Burlingtonui Chiswik House Garden (dabar Londonas). Kruopščiai suplanuota parko perspektyva su šventyklėlėmis, skulptūromis, klasikiniais ornamentais akcentuotos erdvės. Takų linijos ne tiesios, o  vingiuotos, gėlynus pakeitė žolė. Medžiai susodinti grupelėmis, o ne tiesiomis linijomis ir stačiakampius tvenkinius pakeitė natūralių formų ežerėliai. Parkas ne atskiriamas nuo pastato, o su juo susilieja. Išpopuliarėjo viešieji parkai. Toks natūralus stilius prasidėjęs nuo W. Kento išsivystė į „landscape garden“ (peizažinį parką) ir turėjo didžiulę įtaką angliškojo parko bei architektūros stiliui, jo mokinio ir žento Lancelot „Capability“ Brown dėka. Šią pravardę jis gavo dėl savo įpročio aiškinti klientams, kad jų parkai turi „great capabilities“. Tokie Capability Brown parkai: Longleat (Viltšyras), Burghley (Linkolnšyre), Petworth (Vakarų Sasekse), ir Blenheim Palace (Oksfordšyre). Humphrey Repton meistriškai pakoregavo Brown`o peizažinį parką: atsirado žvyro takeliai ir atskiri gėlynai. Pakeitė ankstyvuosius romantinius puošybos elementus, panaikindamas grotas ir netikrus griuvėsius. Tokio stiliaus išlikusį parką galite pamatyti Betchworth House (Surėjuje). Taigi, peizažiniai parkai, pradėti Viljamo Kento, paplito po pasaulį ir žinomi „angliško parko“ arba peizažinių parkų pavadinimais.

Viktorijos laikais švytuoklė pakrypo vėl – susikoncentruota į gėlynus (gėlės sodinamos užaugintos šiltnamiuose), egzotines spalvas ir sudėtingą dizainą. Didelę įtaką turėjo to meto sodininkai: J.C. Loudon ir, vėliau, Joseph Paxton (Chatsworth House Derbišyre ir Kew, deja, didžiausias ir neišlikęs jo darbas, tai Pasaulinės parodos paviljonas, Krištolo rūmai). Viktorijos laikais buvo gausu ir viešųjų peizažinių parkų, jie buvo mėgiami žmonių, vienas tokių – People’s Park in Halifax. Vėliau buvo varijuojama tarp simetriškojo ir „laukinio“ parkų stilių, tokio stiliaus šalininkas buvo įtakingas rašytojas William Robinson. Kartais abiejų stilių samplaka gali išsitekti viename parke – Sissinghurst Castle (Kente) ir Hidcote (Glosteršyre).

XX amžiaus įtakingiausios sodininkės vardas Anglijoje priskiriamas Gertrude Jekyll.  Ji išpopuliarino daugiamečių žolių bordiūrus ir parko planavimą paremtą spalvine schema. Sukūrė savotišką “Cottage garden” tradiciją su gausybe gėlių ir vijokliniais augalais ant treliažų ir sienų, ir kur tik leidžia erdvė. Jai pastatas – neatsiejama visumos dalis. Netgi svarbiau sodas, parkas, o tik po to pastatas. Jos darbai išliko Marsh Court (Hampshire) and Hestercombe (Somerset).

Check Also

Pirmasis vampyras britų literatūroje: prieš grafą Drakulą buvo – lordas Ruthvenas

Nuo senovinių folkloro, mitų, maginės fantastikos būtybių iki „The Twilight Saga“. Štai tokį ilgą kelią …

Su Užgavėnėmis!

Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Jei nebėgsi, išvarysim, Su botagais išbaidysim! Užgavėnės švenčiamos visuomet antradienį, …