Thursday , September 19 2019
Home / Laisvalaikis / Trumpai apie Mančesterio lietuvių socialinį klubą
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Mančesterio lietuvių socialinis klubas
Mančesterio lietuvių socialinis klubas

Trumpai apie Mančesterio lietuvių socialinį klubą

Mančesteris, jau nuo senų laikų itin traukė išeivius iš Lietuvos. Čia vyko dauguma pabėgėlių iš carinės Rusijos. Vieni buvo išsigandę 1905-1907 m. revoliucinių įvykių, carizmo represijų ar vengė karinės tarnybos. Kiti kupini tautinio išsivadavimo idėjų tikėjo, jog gyvendami svetur turės daugiau galimybių padėti savo tėvynei. Treti, buvo pavargę nuo nepritekliaus ir skurdo tiesiog norėjo gyventi geriau.

Įsikūrę šiame pramonininiame mieste, lietuviai būrėsi į parapijines organizacijas. Mančesterio lietuvių socialinės veiklos užuomazgas galima aptikti jau 1904 m., kuomet lietuviai kartu su lenkais ir vakarų ukrainiečiais (kai kuriuose šaltiniuose minima, jog tai buvo rusai) įsteigė koplyčią ir klubą. Tačiau  oficialiai laikoma, jog Mančesterio lietuvių socialinis klubas buvo įkurtas 1925 m. (tuometinis Lietuvos pasiuntinybės Londone vicekonsulas ir kansuliarinio skyriaus vedėjas J. Žmuidzinas kalbėjo „Yra Mančesteryje lietuvių socialinis klubas, kuris turi apie 80 narių, įsteigtas 1925 m.”). Remiantis istorine informacija, klubas ne vieną kartą keitė savo pavadinimą, buvo žinomas kaip „Vytauto“ klubu bei „Lietuvos katalikų klubu“, ne kartą sustabdęs savo veiklą bei keitęs lokacijos vietą, galiausiai 1948 m. įsigijus patalpas 121 Middleton Road, Higher Crumpsall, Manchester, čia gyvuoja ir dabar.

Tikriausiai, apie tai kokia toji lietuvių susibūrimo vieta buvo anuomet, galėtų papasakoti tik senieji klubiečiai ar jų vaikai, tačiau senąją dvasią galima pajusti čia ir šiandien, juolab, kad klubas savo išore nedaug pasikeitė. Įsikūręs, gražioje vietoje, netoli miesto centro, pirmiausia klubas pasitinka didžiuliu Vyčio ženklo reljefu išlietu tiesiai ant žemės priekiniame kieme. Įėjus į senovinį pastatą, pasijunti lyg atsidūręs kitame laikmetyje, lyg senuose pokario filmuose. Žinoma, akis bado kai kur nusilupę dažai, vietomis nubyrėjęs tinkas, spalvą praradęs dėmėtas kilimas, iki glotnumo nutrintos kėdės ar kampe stovintis pianinas, kurio net klavišai pageltę nuo laiko. Ir dar tas seno namo kvapas…

Tačiau, nepaisant visko, klubas veikia. Viršutiniuose pastato aukštuose įrengti kambariai yra nuomojami, o žemutiniame aukšte įsikūręs baras veikia dvi dienas per savaitę. Šalia šios, daugelio mūsų tautiečių pamėgtos patalpos, yra nedidelė salė, kurioje dažniausiai ir vyksta visi lietuvių bendruomenės renginiai. O jų kuo tolyn, tuo daugyn! Pastaraisiais metais aprimusi klubo veikla, įvairių asmeninių iniciatyvų dėka, regis, ima atsigauti.

Ne vienam įsiminė Kalėdinės eglutės šventė vaikams, kurią organizavo dvi jaunos merginos, pačios net neturinčios vaikų. Netradicinės ir įdomios užduotys įtraukė ne tik mažiuosius dalyvius bet ir jų tėvelius. O svarbiausia buvo Kalėdų senelis ir dovanos! Toliau sekė Velykos, kuriose apsilankė Velykų bobutė ir diedukas. Buvo trumpai prisimintos svarbiausios šventės tradicijos ir papročiai. Vaikai margino kiaušinius, o kiekviena šeima galėjo dalyvauti Gražiausio margučio rinkimuose. Trumpiausia vasaros naktis buvo sutikta su  dainomis, šokiais, šašlykais, alumi, ažuolo lapų vaikinais ir laužu. Žinoma, čia yra švenčiamos ne tik tos „linksmosios“ šventės, su atitinkama rimtimi buvo paminėta Vasario 16-oji bei Valstybės dienos. Kultūros vėjų lietuvaičiams atvežė ir Ponios Hanos teatras, kuris klube lankėsi jau du kartus ir žadėjo dar sugrįžti. Taip pat galima pastebėti, klubo renginių orientaciją į šeimą, į tą senąją lietuvišką vertybę. Ypač į jaunosios kartos švietimą, pažindinimą su lietuviškomis tradicijomis.

Įdomu, dar ir tai, kad lietuvių klube galima sutikti ir anglų, kurie čia lankosi ne vienerius metus ir kuriems lietuvių kompanija jau ne tokia ir svetima. Pagrindinė priežastis, matyt, yra tai, jog klubas netoli jų namų ir svarbiausia, čia parduodamas skanus ir pigus lietuviškas alus. Taip pat čia galima pažaisti biliardą, nusipirkti ir pasimėgauti kepta duona, čeburekais ir cepelinais.

Klubas ta vieta, kurioje nereikia jaustis nejaukiai kalbant lietuviškai ar netobulai kalbant angliškai. Žmogus, tokia būtybė, kuriam yra būtinas socialumo, priklausymo tam tikrai grupei jausmas. Galbūt vieniems toji grupė bus ne lietuviška kompanija, nes, reikia pripažinti, jog ne visi gali toleruoti lietuvišką mentalitetą, tačiau ieškantys lietuviškos oazės, ją suras Mančesterio lietuvių socialiame klube.

Norite parašyti apie savo miestą? Atsiųskite straipsnį į info@lietuviai.co.uk

Check Also

Abipus geležinės uždangos: prieš ir po 1991-ųjų

Daiva Tamošaitytė, 1989. Algimanto Žižiūno nuotr. Daiva TAMOŠAITYTĖ Su koncertais dukart teko apsilankyti svečiose šalyse, …

Liepos 6-oji – „Tautiškos giesmės“ diena

Šiemet skaičiuojame dešimtus metus, kai gyvuoja „Tautiškos giesmės“ iniciatyva, kuri jau spėjo tapti gyva, mūsų kartos …