Saturday , August 17 2019
Home / Gyvenimas / Įvairenybės / “Titanikas” – be reklamos ir skandalų
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

“Titanikas” – be reklamos ir skandalų

Prieš šimtą metų visas pasaulis džiaugsmingai didžiavosi į pirmąją kelionę išleidęs didžiausią tuomet keleivinį laivą „Titanikas“. Milžiniškas, kainavęs 7,5 milijono dolerių, statytas 3 metus, itin greitas, nepaskandinamas, prabangus, turintis pirmąjį pasaulyje šildomą baseiną, „Titanikas“ buvo tikra sensacija ir svajonė. Iš Pietų Anglijos uostamieščio Sauthamptono Niujorko link svajonių laivas išplaukė 1912 metų balandžio 10 dieną, o po keturių dienų prieš pat vidurnaktį susidūrė su ledkalniu Šiaurės Atlante.

Kniedės – žudikės

Laivo „Titanikas“ tragišką istoriją daugiau ar mažiau žinome visi. Jis, gavęs saugiausio laivo etiketę, per porą valandų nuskendo nusinešdamas pustantro tūkstančio žmonių gyvybių. Egzistuoja begalės versijų, kodėl įvyko nelaimė – dėl abejingumo į perspėjimus apie aisbergą, dėl per didelio greičio, dėl nekokybiško laivo vairo stengiantis išvengti susidūrimo, dėl prastų kniedžių ir kniedytojų, dėl to, kad apžvagos bokštelyje nebuvo žiūronų ar netgi dėl mistinių mėnulio reiškinių. Taip pat aiškinama, kad pastebėjus aisbergą buvo padaryta lemtinga klaida bandant lainerį pasukti šonu. Esą jei laivas būtų susidūręs priekiu, būtų buvusi mažesnė žala – nebūtų iš kart pažeisti 5 hermetiški laivo skyriai (su keturiais laivas galėjo ilgai išsilaikyti ant vandens ir laukti pagalbos).

Jau daug metų ieškoma kalčiausių, tampa sunku susivokti tarp faktų ir pramanų, tačiau ne tai labiausiai mus visus domina. Bene labiausiai jaudina šio vandenynų lainerio keleivių likimai, kurie yra beveik neginčityni, perduodami iš lūpų į lūpas.

Tarp keleivių – ir  kunigas iš Marijampolės

J. Cameronas savo filme „Titanikas“ atkartojo realias kai kurių keleivių istorijas. Ir filme, ir iš įvairių šaltinių žinoma, kad „Titaniko“ kapitonas J. Smitas atsisakė būti išgelbėtas ir užsidarė savo kajutėje, o laivo savininkas B. Ismay gėdingai įsėdo į valtį. Apskritai, išsigelbėjusių vyrų skaičius labai didelis, nes dauguma moterų ir vaikų buvo antros ir trečios klasės keleiviai.  Pirmosios klasės keleiviai buvo pradėti gelbėti pirmieji, todėl nemažai turtingųjų sluoksnio vyrų nepasikuklino sėsti į gelbėjimosi valtį, už nugaros palikdami šimtus moterų ir vaikų.

Susimąstyti priverčia ir Straussų istorija – pagyvenusi ponia Ida Strauss atsisakė gelbėtis be vyro Izadoro, todėl jie abu ramiai paliko chaoso apimtą denį ir nuėjo į savo kajutę. J. Camerono filme atkartotas ir skęstančiame laive besimeldžiančio kunigo prototipas. Iš tikrųjų, kunigas T. Byles iki paskutinės minutės denyje klausė keleivių išpažinčių, o muzikantai grojo „Dieve, arčiau tavęs“, bandydami palaikyti keleivius iki pat pabaigos.

„Titaniku“ plaukė ir dar vienas kunigas – iš Marijampolės kilęs Juozas Montvila. Jis taip pat atsisakė vietos valtyje ir iki pat pabaigos meldėsi, laimino skęstančiuosi, sakė pamokslus lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Caro kariuomenės persekiojamas 27 metų J. Montvila „Titaniku“ bėgo į Ameriką, kurioje tikėjosi laisvai skleisti Dievo žodį savo tautiečiams. J. Montvila buvo šviesaus atminimo asmenybė, lietuvių kalbos mylėtojas ir puoselėtojas, dirbęs redaktoriumi, rašęs pamokslus, piešęs iliustracijas. Su savimi jis turėjo maišą su lietuviška spauda ir itin retau tautosakininko A. Juškos „Žodynu“. Neseniai jis buvo iškeltas iš povandeninio kapo ir šiuo radiniu jau itin domisi kolekcininkai. Manoma, kad jei ne lemtinga kelionė „Titaniku“, jo vardą šiandien minėtume šalia J. Basanavičiaus.

Kitas lietuvis, plaukęs legendiniu laivu, buvo šaltkalvis iš Ignalinos Eliezeris Gilinskis. Lietuvos žydas Gilinskis, vienų šaltinių duomenimis, plaukė į Čikagą dalyvauti brolio vestuvėse. Kitais duomenimis, Eliezeras paliko Lietuvą stengdamasis išvengti savo tėvo, tarnavusio Rusijos armijoje 25 metus, likimo.

Mažai kam žinomas faktas, kad Skęstančiam „Titanikui“ į pagalbą skubėjo lietuvio kapitono Liudviko Stulpino vadovaujamas laivas „Birma“. „Birma“ buvo vienas pirmųjų laivų, priėmusių „Titaniko“ pagalbos signalą, tačiau į katastrofos vietą pirmoji atskubėjo „Carpathia“. Beje, šiam laivui metami kaltinamai, esą jis delsė gelbėti žmones, tik abejingai stebėjo signalines „Titaniko“ raketas. Skęstančiuosius stebėjo ir išsigelbėję valtyse, neva kai kurie keleiviai sumokėjo nemažas pinigų sumas, kad valtyse esantys jūreiviai nuplauktų kuo toliau nuo nelaimės vietos. Kiti valtyse dainavo dainas, kad negirdėtų riksmų… Tik viena valtis sugrįžo ieškoti gyvųjų. Buvo išgelbėtas vienintelis lediniame vandenyje ištvėręs žmogus.

Tai tik kelios istorijos iš kelių tūkstančių. Vienos jų parodo žmones nevilties akivaizduoje išliekančius žmonėmis, oriai pasitinkančius lemtį, kitose – anaiptol.

Pasipelnymo šaltinis

Skeptikai sako, kad jei „Titanikas“  nebūtų nuskendęs, dabar niekas beveik jo ir nežinotų. Apie šį laivą, jo keleivius pasaulis nepaliaujamai domisi ištisą šimtemtį  – visa, kas susiję su „Titaniku“ pritraukia dėmesį ir, žinoma, didžiulius pinigus.

Filmas „Titanikas“ 1997 J. Cameronui uždirbo šlovę ir milijonus, daiktai iš šio laivo už pasakiškas sumas parduodami aukcionuose. Maža to, už 47 tūkstančius eurų galima nusileisti prie laivo nuolaužų ir jas apžiūrėti, nors 3 775 m gylyje gulinčio laivo liekanos yra prastos būklės, o po 10 metų dėl įvairių poveikių jos gali ir visiškai suirti.

Jei prieš kelis metus turėjote atliekamus 11 tūkstančių litų, galėjote įsigyti bilietą į specialų kruizą, atkartojantį „Titaniko“ maršrutą. Autentiški rūbai, valgiai, istorijos pamokos, žuvusiųjų pagerbimas… Atrakcionas už didelius pinigus su gražia idėja. Tiesa, gimtajame „Titaniko“ mieste Belfaste, kuriame prieš šimtmetį jis buvo pastatytas airių rankomis, iš tikrųjų atidarytas atrakcionas „Titanic Belfast“. Šiame atrakcione turistus privilioti turėtų ekspozicija, pasakojanti garsiojo laivo istoriją, naudojant specialiuosius efektus ir interaktyvius ekranus.

„Titanikas“– puikiai įdirbtas prekės ženklas, vien jo pavadinimas neša milijonus… Vieni paviršutiniškai domisi ir perka viską, kas susiję su legendiniu laivu, kiti iš to uždirba didžiulius pinigus. Minint tragedijos šimtmetį argi svarbiausia  aplankyti specialiųjų efektų prifarširuotą laivą-atrakcioną ar dvidešimtąjį kartą pažiūrėti  holivudinį „Titaniką“, tik šį kartą su 3D akiniais ant nosies… Nebent visa tai iš tikro paskatina nuoširdų norą pagerbti ir prisiminti žuvusiuosius.

Check Also

Didžiausios melagystės

Vaikai mėgsta pamokančią istoriją apie Pinokį, kuriam meluojant pradėdavo augti nosis. Tačiau talentingi melagiai kartais …

Nenaudojama Aldwych metro stotis Londone

Londono transporto muziejus kviečia aplankyti Aldwych stotį. Tai istorinės reikšmės statinys, turintis „Grade II listed …