Wednesday , October 16 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / The Barber Shop (vyrų kirpykla)
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

The Barber Shop (vyrų kirpykla)

Apskrities N mieste buvo tiek daug kirpyklų ir laidotovių biurų, kad atrodė, jog miesto gyventojai gimsta tik nusiskusti, apsikirpti, vežetaliu atsigaivinti galvą ir tuoj mirti. O iš tikrųjų N miesto žmonės gimdavo, skusdavosi ir mirdavo labai retai.” (I. Ilfas, J. Petrovas. “Dvylika kėdžių”).

Tai sena profesija, – Egipte randami bronzos amžiaus skustuvai (3500 pr.Kr.), panašūs į mažus kirvius, lenktomis rankenėlėmis, o kirpėjai barzdaskučiai nešiodavosi savo įrankius plačiose pintinėse. Šis amatas atkeliavo į Romą iš Graikijos kolonijų 296 metais pr. Kr. Vyrų kirpykos tapo populiarios – ryte apsilankyti pas kirpėją buvo taip pat svarbu, kaip nueiti į viešą pirtį. Valstybės veikėjai, filosofai, poetai eidavo tvarkyti barzdų, kirpti plaukų ar kvepinti brangiomis esencijomis savo garbanas. Kirpyklos buvo socialinių, politinių, sporto naujienų ir paskalų centras. Aleksandras Didysis liepė savo kariams skustis, kad artimoje kovoje su priešu jie nebūtų pačiupti už barzdų. Laisvieji romėnai skusdavosi, o vergai buvo verčiami nešioti barzdas. Romėnų (lotynų k.) žodis “barba” reiškia „barzda“ iš čia kilo žodis “barber” – kirpėjas barzdaskutys.

Viduramžiais nebuvo profesionalių gydytojų. Dauguma apsišvietusiųjų – vienuoliai ir dvasininkai, jie ir gydė žmones. Populiarus gydymo metodas – kraujo nuleidimas buvo taikomas visiems sergantiems. Dvasininkams pagelbėdavo kirpėjai barzdaskučiai. Kai XII amžiuje dvasininkams uždraudė tai daryti, mat, Dievo tarnams – šventvagiška leisti kraują iš žmogaus kūno, ši pareiga atiteko kirpėjams barzdaskučiams. Tokia procedūra kartais tik pagreitindavo ligonių mirtį. Tuo jie užsiiminėjo apie šešis šimtmečius, teikė ir chirurgo bei dantisto paslaugas. Šalia plaukų kirpimo, sušukavimo dar atlikdavo nesudėtingas operacijas: ne tik nuleisdavo kraują, bet dėdavo siurbėles, statydavo taures, darydavo klizmas, traukdavo dantis, masažuodavo sprandą, valydavo ausis, prižiūrėdavo galvos odą, atverdavo ir valydavo votis, fistules ir cistas. Taip užsitarnavo vardą „barzdaskučiai chirurgai“. 1900 metų pradžioje jie buvo dar vadinami „chirotonsor”, tai reiškė tą patį ką ir “barber”. Ši profesija klestėjo visoje Europoje ir buvo gerai apmokamas amatas. Anksčiausiai žinoma kirpėjų barzdaskučių organizacija įkurta Prancūzijoje 1096 metais, kai Ruano arkivyskupas Viljamas uždraudė nešioti barzdas.

Atsiradus profesionaliems chirurgams ėmė kilti konfliktai tarp šių dviejų profesijų atstovų. Kad atskirti barzdaskutį chirurgą nuo chirurgo, buvo liepta chirurgams vilkėti ilgus baltus chalatus, o kirpėjams – trumpus. Ši tradicija gyva lig šiol. Barzdaskučių chirurgų simbolis – lazda su baltais ir raudonais, spirale einančiais, dryžiais. Viena versija byloja, jog tai reiškia dvi profesijas (chirurgo – raudona, kirpėjo – balta). Kita – tai susiję su kraujo nuleidimu ir chirurgija: varinis lazdos galas vaizduoja indą, naudotą siurbėlėms laikyti arba nuleidžamam kraujui sutekėti, o medinę lazdą rankoje gniauždavo pacientas kraujo nuleidimo metu. Balti ir raudoni dryžiai – tai krauju sutepti ir švarūs tvarsčiai, kada džiūdami vėjyje apsisuka aplink stulpą.

Seniausia kirpėjų organizacija pasaulyje lig šiol žinoma Londone kaip “Worshipful Company of Barbers” įkurta 1308 metais. Kirpėjų barzdaskučių gildija XIV amžiuje buvo viena įtakingiausių. 1368 metais chirurgai įkūrė savo gildiją. 1540-ais chirurgų gildija susijungė su kirpėjais į chirurgų kirpėjų „United Barber Surgeon’s Company“ kompaniją. Tačiau kirpėjams, kurie kirpdavo ir skusdavo buvo draudžiama chirurgija, – išskyrus kraujo nuleidimą ir dantų traukimą, o chirurgams buvo draudžiama kirpti ar skusti. Kirpėjai barzdaskučiai turėjo naudoti reklamai mėlynai baltas lazdas, o chirurgai – raudonas. 1745 metais chirurgai atsiskyrė nuo kirpėjų ir įkūrė  „the Company of Surgeons“, 1800 metais tapo „the Royal College of Surgeons“. Tai buvo smūgis kirpėjams, nes vėliau jiems buvo uždrausta visiškai užsiimti medicina. Ir teko dirbti vien mados pasaulio užgaidoms, kai pvz. perukai tapo populiarūs XVIII ir XIX amžiaus pradžioje – jie gamino perukus.

Lietuvoje jie buvo vadinami balveriais arba barzdaskučiais chirurgais. Kiekvienas didesnis miestelis XVII-XVIII amžiuje turėjo 2-4 balverius, dažniausiai tai buvo vokiečiai ir lenkai. Prie savo įstaigų jie iškabindavo varines lėkštes, kurios reiškė, kad čia nuleidinėjamas kraujas. Mokėjo gydyti įvairius lūžius. Sakoma, jog kunigaikštis Skirgaila (XIV amžiaus pab.) puikiai mokėjo aprišinėti žaizdas, tvarstyti lūžimus, atstatyti išnirimus. Istoriniai šaltiniai mini, kad Skirgaila išgėręs imdavo muštis, daug kam sulaužydavo rankas. Kitą dieną, būdamas geros nuotaikos, nukentėjusius sutvarstydavo.

Jungtinėje Karalystėje paplitusi istorija apie kirpėją, serijinį žudiką iš Fleet gatvės, Svynį Todą. „Daily courant“ dienraštis aprašo žmogžudystę įvykusią 1785 metų balandžio 14d. kaip kirpėjas, perrėžęs žmogui gerklę išnyko rūke. Yra ir kita istorija, jog tai – gimęs 1756 metų spalio 26 d. girtuoklių šeimoje, tapęs našlaičiu ir nepagrįstai pasodintas į kalėjimą, jaunuolis. Kalėjime išmokęs barzdaskučio amato ir kaip apšvarinti klientus. Išėjęs į laisvę atidarė kirpyklą, kurioje žudė ir apvogdavo klientus, turbūt ir ponia Lovet prie to prisidėjo. Išaiškėjus vienai žmogžudystei, – kirpykloje buvo rasti 160-ies žmonių drabužiai. 1802 metais sausio 25d. jis buvo pakartas. Vėliau ši istorija buvo įvairiai rašytojų interpretuojama, įvedant naujų personažų bei faktų.

Šiais laikais kirpėjo profesija išgyvena atgimimą. Specialios mokyklos ruošia vyrų ir moterų kirpėjus, kosmetologus. O barzdaskučio lazda sėkmingai tarnauja reklamai.

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Didžiausios melagystės

Vaikai mėgsta pamokančią istoriją apie Pinokį, kuriam meluojant pradėdavo augti nosis. Tačiau talentingi melagiai kartais …