Saturday , November 16 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / Sunkiausia kovos už Britaniją diena – 1940 metų rugpjūčio 18d.
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
R. Marcinkus

Sunkiausia kovos už Britaniją diena – 1940 metų rugpjūčio 18d.

Antradienį, rugpjūčio 18 dieną, Biggin Hill`o aerodrome bus prisiminta taip vadinama „Sunkiausia diena“. Tai – kovos už Britaniją sunkiausia diena Antrojo pasaulinio karo metais, kai kartą ir visiems laikams negausios Karališkosios oro pajėgos (RAF) parodė vokiečių oro pajėgoms kas čia šeimininkas. Tai buvo arši kovos diena, kai vokiečių „Luftwaffe“ – oro pajėgos ėmė bombarduoti Britanijos aerodromus ir prasidėjo kova už Britaniją, šiandien vadinama „Battle of Britain“.

Spitfire
Spitfire

Antradienį Biggin Hill`o aerodrome bus paminėtos 75-osios šios dienos metinės. Į oro paradą pakils legendiniai lėktuvai: net 18 Spitfires ir 6 Hurricanes. Senoviniai lėktuvai, pakilę iš šio aerodromo, skris per visą Pietų Angliją, tad jei ir nedalyvausite renginyje – jei gyvenate kažkur netoliese, pakelkite galvas į dangų, gal pavyks išvysti šiuos padangių gražuolius. Biggin Hill`o aerodromo adresas: Main Rd, Biggin Hill, Bromley, Kent TN16 3BH. Renginio pradžia 12.45val.

Teigiama, jog pirmasis skrydis bus iš Biggin Hill`o į Isle of Wight,o grįš į aerodromą per Solent ir Portsmouth. Antrasis bus į rytus, virš Doverio, Hawkinge ir Capel-le-Ferne nacionalinio memorialo. Trečiasis virš West Malling`o, Detling`o ir Gravesend`o.

Battle of Britain – kova už Britaniją vyko 1940 – 1941m., Vokietijos karinių pajėgų bobonešiai atakavo britų karinius ir civilinius taikinius siekdami, kad arba Didžioji Britanija kapituliuotų, arba bent jau būtų sudarytos sąlygos vokiečiams išsilaipinti į Didžiąją Britaniją.

1940m. liepos 16d. Hitleris nurodė parengti įsiveržimo į Britaniją planą „Jūrų liūtas“. Vokietija norėjo užsitikrinti viešpatavimą virš Anglijos oro erdvės. Liepos 19d. Hitleris pasakė kalbą Reichstage, kurioje kreipėsi į Angliją siūlydamas nutraukti kraujo liejimą ir apeliavo į „britų protą“, tačiau iš britų jis nesulaukė jokios reakcijos. Britų oro stebėjimo ir RAF pakrantės gynybiniai punktai turėjo būti sunaikinti per keturias dienas. Kitas žingsnis turėjo būti keturias savaites trukęs naikintuvų ir kitų lėktuvų gamybinių pajėgumų sunaikinimas. Vokiečiai praktiškai neturėjo žvalgybinės informacijos apie britų priešlėktuvinę gynybą ir neįvertindavo RAF pajėgų.

Mūšio pavadinimas „Battle of Britain“ kilo iš garsios Vinstono Čerčilio kalbos, kurią jis pasakė bendruomenių rūmuose: „Prancūzijos mūšis jau baigtas. Manau, kad greitai prasidės ir Britanijos mūšis…“ Britanijos mūšis buvo pirmoji didelė karinė kampanija, kurią vykdė tik karinės oro pajėgos, tai didžiausia ir ilgiausiai trukusi bombardavimų iš oro kampanija. Nuo liepos mėnesio vokiečių aviacijos pagrindiniai taikiniai buvo Britanijos laivybos centrai ir uostai, vėliau, po mėnesio vokiečiai ėmė bombarduoti Karališkųjų oro pajėgų aerodromus ir aviacijos infrastruktūrą, o mūšiui įpusėjus ėmė bombarduoti ir orlaivių gamyklas bei sausumos infrastruktūrą. Dar vėliau, siekiant įbauginti gyventojus, pradėjo bombarduoti ir politiškai jautrius taikinius. Britų istorikai mūšio pabaiga laiko 1940 m. spalio 31d., nes nuo tos dienos buvo praktiškai nutraukti bombardavimai dienos metu.

Vermachto oro pajėgos:

  • 2-asis oro laivynas (vadas generolas feldmaršalas Albert Kesselring) – užduotis pulti pietryčius ir Londoną;

  • 3-asis oro laivynas (vadas generolas feldmaršalas Hugo Sperrle) – užduotis pulti Britanijos vakarus, Midlendas ir šiaurės vakarai;

  • 5-asis oro laivynas (generolas pulkininkas Hans-Jurgen Stumpff) – bazavosi Norvegijoje ir Danijoje, užduotis pulti Anglijos šiaurę bei Škotiją.

  • Oro mūšio pabaigoje į kovas įsitraukė ir italų “Corpo Aereo Italiano” padalinys.

Britų oro erdvės gynyba buvo padalinta į keturias aviacijos grupes (analogiškas aviacijos divizijoms), grupes sudarė sparnai, kuriuos sudarė 2–4 eskadrilės.

  • Pietvakarių Anglija ir Velsas: 10-oji naikintuvų grupė, vadas Seras Christopher Quentin Brand.

  • Pietryčių Anglija ir Londonas: 11-oji naikintuvų grupė , vadas vicemaršalas Keith Park.

  • Vidurio Anglija: 12-oji naikintuvų grupė, vadas vicemaršalas Trafford Leigh-Mallory.

  • Šiaurės Anglija: 13-oji naikintuvų grupė, vadas vicemaršalas Richard Saul.

Uragano (Hurricane) kapitonas Romualdas Marcinkus

R. Marcinkus Kaune
R. Marcinkus Kaune

Daugeliui, turbūt, yra žinoma, kad kovoje už Britaniją kovėsi daug Lenkijos pilotų. O kaipgi lietuviai? Pavyko rasti informacijos apie vieną pilotą. G. Sviderskytės parašytoje ir 2004 m. išleistoje istorinėje monografijoje „Uragano kapitonas“ – pasakojimas apie kapitoną Romualdą Marcinkų (1907-1944). Jis – vienintelis Lietuvos lakūnas, Antrojo pasaulinio karo metais kovojęs užsienio valstybių oro pajėgose – Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

Romualdo vaikystė ir paauglystė prabėgo Jurbarke, jis buvo Lietuvos futbolo žvaigždė ir karo aviacijos karininkas, kuris 1940m. pasirodydavo užsienio padangėse. Knygos autorė remiasi Marcinkaus dienoraščiais, pagal kurios sudaro išsamius kelionės aprašymus, kuriuose aptariami visi Marcinkaus bandymai pakliūti į D. Britaniją, nuotykiai Afrikoje, planai pagrobti lėktuvą ir su grupele pilotų skristi iki jos. Visą šį kelionės etapą įformina žemėlapis su tiksliomis datomis, kur ir kada jis buvo: Oranas, Alžyras, Blida, Udžda, Rabatas, Kasablanka, Rabatas. Dienoraščio raštai nutrūksta 1940m. rugsėjo 24d. Tačiau atkuriant paskutiniuosius R.Marcinkaus buvimo Afrikoje peizodus panaudojami jo memorialiniai užrašai iš RAF archyvo, kuriuose jis pats pateikia savo versiją kaip pateko į Londoną: „atvykusį į Gibraltarą, mane priėmė leitenantas majoras Ficdžeraldas, kuris preliminariai užverbavo mane į Karališkąsias oro pajėgas. Gibraltatare  buvau laikinai apgyvendintas „Grand hotel “ viešbutyje, visos mano sąskaitos buvo apmokėtos, savaitei gavau du svarus kišenpinigių. Iš viso jų gavau šešis svarus. Gibraltare man buvo įsakyta sėsti į laivą „Reine del pacifico“, plaukiantį į Angliją, ir aš nuvykau į Liverpulį 1940 m. spalio 19d. drauge su grupe prancūzų aviacijos karininkų grupe“. R. Marcinkus skraidė tuo metu svarbiausioje, RAF 1-ojoje eskadrilėje, vykdė naktinius skrydžius.

“Tai — instinktų grumtynės, kur ir medžiotojai, ir medžiojamieji yra žmonės. Kai yra dėl ko ir kam ir už ką kovoti — tas dar priduoda jėgų. O aš? Aš gi neturiu nė kam, nė dėl ko, nė už ką kovoti ir pradedu galvoti, kad esu paprastas skalpų medžiotojas — žmogžudys.
Nežinau, kuo mūsų svajonės ir troškimai užsibaigs, jei reikalai šitaip eis mūsų nenaudai. Anglijos reikalai yra ir mūsų reikalai. Aš bent privalau taip galvoti. Juk antraip nėra jokio tikslo ir prasmės čia kovoti ir kasdien rizikuoti gyvybe, kuri, pagaliau, nepriklauso man, o Tėvynei.” Romualdas Marcinkus, 1941.

1942 metais vasario 12d. vokiečiams numušus lėktuvą Romualdas buvo paimtas į nelaisvę. Nacių „Stalag Luft III“ lageryje Žaganyje netoli Zielona Guros kartu su kitais Sąjungininkų aviacijos karininkais 1944m. naktį iš kovo 24d. į kovo 25d. surengė pabėgimą – išsikastu požeminiu tuneliu pabėgo 76 įvairių tautybių belaisviai, bet prie Šneidemūlio jis buvo sugautas ir prie Dancingo sušaudytas.

Citatos iš G. Sviderskytės knygos “Uragano kapitonas”

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Paroda Van Gogas ir Britanija

Tai pirmoji olandų menininko darbų paroda Tate Britain, Londone, po daugiau nei 70- ies metų. …