Friday , July 21 2017
Home / Gyvenimas / Įvairenybės / Emigrantų (ne)mylimi atlikėjai
Montecruz foto

Emigrantų (ne)mylimi atlikėjai

Skaitytojos laiškas

Truputį per vėlu klausti, bet kaip pernai sutikote Naujuosius metus? Skaitant senus skelbimus nesunku atrasti, kad pasirinkimas buvo nemenkas – lietuviško maisto restorane koncertavo Irma Jurgelevičiūtė o norintys multikultūrinio vakarėlio vos už £120 – £200 galėjo patekti į Eastern European style renginį, kuriame svečius linksmino Senis Šaltis ir Sniegūračka (taip, būtent taip skelbime ir buvo parašyta – Senis Šaltis ir Sniegūračka). £200 už multikultūrą su Seniu Šalčiu. Vos nepamiršau, per Kalėdas ir pats Radži pagerbė savo pasirodymu.

Visai neseniai kartu su „Rondo“ gerbėjus džiugino Raimondas Šilanskas – anekdotų karalius, kurio anekdotai nejuokingi jau daugiau nei dvidešimt metų.

Kovo mėnesį emigrantus lankė lietuviškos scenos grandai: Stano, V. Katunskytė, Ž. Žvagulis ir I. Starošaitė, grupė „Kitokios“ ir begalė panašių. Kas visas šiuos atlikėjus vienija? Nesinori įžeisti nei muzikantų, nei jų gerbėjų, tačiau būkime sąžiningi, – tai ne patys geriausi lietuviškos muzikos pavyzdžiai. Kad ir kokią nostalgiją jaučiame jaunystės laikų „Dinamikai“ – I. Jurgelevičiūtės šlovės metai jau seniai nugrimzdo užmarštyje. Aišku, gyventi ir sąskaitas apmokėti reikia, todėl kol tik bus pasiruošusių atverti pinigines, tol atlikėjai sprausis į blizgančius rūbus ir lips ant scenos pažiopčioti į mikrofoną.

Kodėl mums tų atgyvenusių dainorėlių vis dar taip reikia? Iš ilgesio? Dažnas emigrantas palieka savo šalį keiksnodamas valdžią, žadėdamas niekada negrįžti, tačiau giliai širdyje išsiveža ir tą neišraunamą praeities dalį – atsiminimus, kurių anei puikus gyvenimas Anglijoje negali sunaikinti.

Ir kas čia blogo, sakysit? Netgi savotiškas patriotizmas, tradicijų išlaikymas. Anokios čia tradicijos, gal labiau bereikalingas gręžiojimasis į praeitį, dažna emigranto bėda. Šiuo atveju toji praeitis gal ir išties pradžiugina vienam vakarui: susirinkę lietuviai vieningai linguoja pagal girdėtas melodijas, stengdamiesi nepastebėti, kad scenos dievaičiai jau nebe tie, o gal niekada tokiais ir nebuvo, tačiau įrašas netyla, gėrimai liejasi laisvai, lyg pati jaunystė būtų sugrįžusi. Skardžiabalsiai išvažiuoja pilnomis kišenėmis, dainos sudainuotos.

Žinoma, retsykiais ir emigrantus aplanko atlikėjai, kurių talentais ir populiarumu niekas neabejoja. Tačiau neblėstantis prasto skonio muzikos poreikis liūdina ir skatina atsiriboti nuo lietuvių bendruomenės ne vieną išrankesniu save laikantį tautietį. Dar blogiau, tokiomis pramogomis garsėjantys emigrantai gali atbaidyti atlikėjus, kurie tikisi kultūringo klausytojo. Neseniai nuskambėjęs skandalas dėl Jazzu, kuri po koncerto viešai iškoneveikė renginyje triukšmavusius lietuvaičius, gali kelti prieštaringas nuomones, tačiau neabejoju – kažkas tame koncerte Londone turėjo elgtis itin kiauliškai, kad priverstų atlikėją taip pratrūkti.

Kiekvienas turi teisę rinktis. Eiti į prastos muzikos koncertus nėra nusikaltimas. Tačiau derėtų patiems atsigręžti į save ir paklausti – ką mums tai duoda? Gyvenimas sukasi žaibišku greičiu, Jungtinėje Karalystėje daugybė progų patekti į pasaulinio lygio muzikinius renginius ir komikų pasirodymus, Lietuvoje atsiranda talentingų muzikantų, o mes, praeities įsikibę emigrantai, laukiame Pusbrolių Aliukų koncerto? Šilansko anekdotų?

Nuo senovės pas mus sakoma, kad savo praeitį reikia žinoti, tačiau aš pridėčiau – kartais užtenka tą praeitį atsiminti, pasijuokti ir palikti ten, kur jai vieta. Kad nepastotų kelio dabarčiai.

Check Also

Kaip žmona vyrą atstūmė, o vyras – žmoną

Poros santykių psichologas, psichoterapeutas ir lektorius Mykolas Truncė, vasarį atvykstantis į Londoną, kad galėtų surengti …

Nauja lietuviška animacija vaikams nustebins netikėtu magišku pasauliu

Mielieji draugai, maži ir dideli, turime Jums neišpasakytai gerą ir svarbią naujieną! Animotuko lietuviška animacija …

3 comments

  1. Son of a gun, this is so hepflul!

  2. Hands down, Apple’s app store wins by a mile. It’s a huge selection of all sorts of apps vs a rather sad selection of a handful for Zune. Microsoft has plans, especially in the realm of games, but I’m not sure I’d want to bet on the future if this aspect is important to you. The iPod is a much better choice in that case.

Leave a Reply

Your email address will not be published.