Monday , October 21 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / Bankų atsiradimo istorinės prielaidos ir šiuolaikinė sistema
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Bankų atsiradimo istorinės prielaidos ir šiuolaikinė sistema

Bankai – tai finansinės institucijos, neatsiejamos nuo mūsų kasdienio gyvenimo veiklos. Bankų paslaugomis vienais ar kitais atvejais naudojamės kiekvienas, pradedant kasdieniais apsipirkimais, sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimais ir baigiant investavimu, taupymu ir kt. Vieniems šios institucijos yra patikimi pagalbininkai, padedantys realizuoti savo siekius (pvz. kuriant savo verslą), kitiems (dažniausiai dėl neapgalvoto ir neatsargaus elgesio su savo finansais) bankai gali tapti itin nemalonia našta. Kad ir kaip bebūtų, dabar jau neįsivaizduojame savo gyvenimo be bankų. Tačiau ar kada nors susimąstėte apie bankų prigimtį, jų atsiradimo prielaidas ir veiklos principus?

Bankų atsiradimo istorinės prielaidos

Bankininkystė yra labai sena ekonominės veiklos rūšis, jos ištakos siekia seniausias civilizacijas. Antai paskolas teikiantys bankai buvo žinomi jau senovės Babilonijoje ir Romoje. Bankines operacijas tais laikais pradėjo teikti bažnyčios, nes tai buvo saugiausia vieta saugoti įvairioms vertybėms. Tais laikais kaip atsiskaitymo priemonės buvo naudojami brangieji metalai, auksinės, sidabrinės monetos. Žmonėms, užsiimantiems prekyba, naudoti tokias atsiskaitymo priemones nebuvo nei patogu (mat reikėjo su savimi nešiotis auksą, tikrinti jo grynumą, sverti), nei saugu (visada buvo pavojus būti apiplėštam ar apgautam). Tad buvo sumanyta metalinius pinigus laikyti pas auksakalius, kurie už paliktą brangųjį metalą išrašydavo tai patvirtinančius kvitus. Tokie kvitai tapo atsiskaitymo už prekes priemone, nes kvito turėtojas visada galėjo iš auksakalio pasiimti atitinkamą kiekį aukso. Kadangi atsiskaityti auksakalių išduotais kvitais buvo patogiau ir saugiau, tai žmonės vis rečiau juos keisdavo atgal į auksą. Taigi auksakaliai pastebėję, kad žmonės pasiima tik dalį aukso, o kita dalis lieka jų saugyklose nenaudojama, tai šie pradėjo skolinti jiems patikėtus pinigus kitiems žmonėms, žinoma, ne už dyką – jiems buvo mokamos palūkanos. Taigi auksakalių “finansinės operacijos” jau senovėje buvo panašios į tas operacijas, kurias šiandien teikia bankai. Būtent iš auksakalių, priimdavusių iš savo klientų auksą ar sidabrą, veiklos bankai išsivystė Anglijoje.

Pirmieji bankai, kurių veikla labiausiai priminė šiandien veikiančiųjų, atsirado 12 amžiaus Šiaurės Italijoje, Lombardijos regione. Taigi ne be reikalo ir pats terminas “bankas” yra kilęs iš italų kalbos žodžio “banco”, kuris reiškia stalą ar suolą, už kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Lombardijoje veikiančios institucijos už paliktus saugoti pinigus teikdavo paskolas. Ir dar vienas įdomus faktas, šiandien žinomas terminas “lombardas” kilo būtent iš minėto Šiaurės Italijos regiono pavadinimo.

Šiuolaikiniai bankai ir jų sistema

Šiuolaikinę kiekvienos modernios valstybės bankų sistemą sudaro komerciniai bankai ir centrinis valstybės bankas. Komerciniai bankai apibūdinami kaip finansiniai tarpininkai, turintys valstybės išduotus leidimus, suteikiančius šiems teisę priimti pinigus ir teikti paskolas. Kadangi bankai yra komercinės institucijos, tai savo veikla jos siekia gauti pelno. Priimdamas pinigus iš gyventojų ir kitų rinkos dalyvių, bankas gautas lėšas perskolina už tam tikras palūkanas. Indelių priėmimas ir paskolų teikimas, tai tik keletas pagrindinių funkcijų, priskirtinų komerciniams bankams. Galima paminėti ir dar vieną bankų funkciją, kuri yra aktuali turbūt daugeliui žmonių, t.y. gyventojų ir įmonių sąskaitų atidarymas ir jų tvarkymas. Minėtos komercinių bankų funkcijos atskleidžia keletą šių institucijų veiklos ypatumų. Bankų veikla daugiausia remiasi skolintomis lėšomis, jų pelną sudaro už suteiktas paskolas gaunamų ir indėlininkams mokamų palūkanų skirtumas.

Bankų sistemoje ypatinga vieta tenka valstybės centriniam bankui. Centrinio banko veikla ir tikslai iš esmės skiriasi nuo komercinių bankų. Centrinis bankas paprastai neaptarnauja gyventojų, privataus sektoriaus organizacijų ar įmonių. Šios institucijos klientais paprastai yra komerciniai bankai ar vyriausybės. Centriniai bankai turi išimtinę teisę leisti popierinius pinigus, jie kontroliuoja grynųjų pinigų kiekį šalyje, vykdo komercinių bankų priežiūrą, išduoda ar panaikina pastarųjų veiklos leidimus ar licencijas. Centriniuose bankuose paprastai laikomos ir tvarkomos vyriausybių lėšos. Dar vienas svarbus centrinių bankų bruožas, parodantis jo sąveiką su komerciniais bankais yra tas, kad jis veikia kaip “bankų bankas”. Tai reiškia, kad centrinis valstybės bankas savo sąskaitose laiko komercinių bankų indelius, teikia šiems paskolas ir atlieka kitas tarpbankines operacijas.

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Didžiausios melagystės

Vaikai mėgsta pamokančią istoriją apie Pinokį, kuriam meluojant pradėdavo augti nosis. Tačiau talentingi melagiai kartais …