Wednesday , October 16 2019
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Arbata (Tea)

Kaip byloja legenda, senovės Kinijoje, prieš 5000 metų, beruošiant imperatoriui Shen Nongui gėrimui virintą vandenį, į jį įkrito sudžiūvęs lapelis, kuris ne tik nuspalvino jo geriamą vandenį, bet ir suteikė jam gaivinančių savybių. Į Angliją arbata buvo įvežta 1652 metais. Arbatžolės buvo labai brangios, vežamos iš Kinijos, Indijos, Ceilono. Laivais iš Kinijos ir Japonijos į Europą buvo plukdomi ir porcelianiniai indai arbatai bei maži indeliai arbatžolėms laikyti.

Kaip naujas egzotinis gėrimas, jis patraukė turtingųjų dėmesį. Šiuo brangiu gėrimu mėgavosi karališka šeima bei aristokratija. Arbatžolės buvo laikomos ne virtuvių ar valgomųjų spintelėse, bet lentynėlėse damų kabinetuose – mažuose kambarėliuse šalia miegamųjų, kur jos priiminėdavo svečius ir pasiųlydavo gaivinančio gėrimo. Kadangi arbata buvo tokia brangi, tarnai jos neruošė. Jie tik sustatydavo arbatos gėrimui baldus, sudėdavo indus ant mažo staliuko ir atnešdavo virdulį su virintu vandeniu. Dama pati užkaisdavo katiliuką, įdėdavo žiupsnelį arbatos į arbatinį ir užplikydavo.

Arbata buvo siūloma svečiams bet kuriuo metu. Bet svarbiausias laikas arbatėlei –papietavus. XVII amžiaus viduryje pietūs buvo pateikiami tarp 11 valandos ir vidudienio. Sočių pietų valgymas trukdavo nuo trijų iki keturių valandų. Kai maistas būdavo suvalgytas, vyrai likdavo prie pietų stalo rūkyti, kalbėtis ir gerti likerio, o damos pasišalindavo į mažesnį kambarėlį ar buduarą ramiau paplepėti ir išgerti arbatos. Apie 5 ar 6 valandą vyrai, nuspręsdę jog pakanka gerti, rūkyti ir kalbėtis, užsukdavo į damų kambarį arbatos. Tokia tradicija neabejotinai įtakojo ir „afternoon tea“ ritualą, išpopuliarėjusį XIX ir XX amžiuose. Kai tik tai tapo madinga, aukštuomenė pradėjo rengti arbatos gėrimo vakarėlius. Tai priklausydavo nuo progos: arbatų kambariai skirti dešimčiai ar dvidešimčiai žmonių, maža arbatėlė trims ar keturiems, arbatėlė sode, namuose, arbatos priėmimai skirti dviems šimtams žmonių, teniso, kriketo, ar pikniko arbatėlė. Auganti vidurinioji klasė kopijavo turtinguosius. Jiems arbata buvo ekonomiškas dalykas – pasibuvimas su draugais neišleidžiant per daug pinigų. Puodelis arbatos buvo patiekiamas su mažomis vaišėmis: sumuštiniu, sviestu užtepta skrudinta duona ar mažu pyragaičiu.

Plačiai paplitusi istorija apie Bedfordo kunigaikštienę Anną. Ji skundėsi silpnai besijaučianti vėlyvos popietės metu. Tais laikais buvo įprasta valgyti tik du kartus per dieną – pusryčius ir apie aštuntą valandą vakaro – pietus. Šis negalavimas išnyko jai lengvai užkandus ir atsigėrus arbatos. Pradžioje ji taip užkandžiavo viena, savo buduare, popietės metu. Vėliau – pasikviesdavo draugus.Tokia arbatos ceremonija tapo populiari. Kitos šeimininkės greit pagavo šią arbatos gėrimo idėją ir netrukus, įpusėjus popietei, aukštuomenė gurkšnojo arbatą ir užkandžiavo.

Pasiturintys ponai gerdavo arbatą Londono kavinėse. Dažnai jos tekdavo ilgokai palaukti, tad aptarnavimui pagreitinti atsirado dėžutės pinigams su užrašu T.I.P. (to improve promptness). Žemesnės klasės damos pirkdavo mažus sveriamų arbatžolių kiekius ir plikydavo arbatą namuose, – gerdavo su šeima ir draugais. Be to, ją buvo galima plikyti kelis kartus, o neretai darbininkų klasės žmonės pirkdavo ir panaudotas arbatžoles.

Kartais galima pamatyti viešbučiuose pateikiant „high tea“- arbatą su užkandžiais. Paprastai aušktesniosioms klasėms buvo pateikiama „low“- žemesnė ar „afternoon“ – popiečio arbatėlė, apie ketvirtą valandą, iškart po madingos promenados Haid parke. Vidurinė ir žemesnės klasės gerdavo kiek sotesnę „high tea“ vėliau, penktą ar šeštą valandą, vietoje vėlyvų pietų. Kadangi „high“ arbata būdavo paduodama ant pietų stalo – nuo stalo aukščio ir kilo jos pavadinimas.

Anglijoje arbatos gėrimas, be abejo, asocijuojasi su elegantiškais kambariais, porceliano indais, sidabriniais šaukšteliais, žnyplytėmis cukrui ir virduliais, inkrustuotais stalais ir elegantiškomis damomis, ruošiančiomis arbatą. Daug kas mano, jog britai visada pusė keturių geria arbatą „at half past three, everything stops for tea“. Tačiau dabar visur skubant, „Afternoon Tea“ yra tik retai sau leidžiamas prabangos dalykas britams arba atrakcija turistams.

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Didžiausios melagystės

Vaikai mėgsta pamokančią istoriją apie Pinokį, kuriam meluojant pradėdavo augti nosis. Tačiau talentingi melagiai kartais …