Wednesday , March 27 2019
Home / Gyvenimas / Įvairenybės / Ar tikslus mūsų kalendorius?
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Ar tikslus mūsų kalendorius?

Ar kada nors susimąstėte, jog kalendorius pagal kurį gyvename – yra nelabai tikslus? Prasidedant Naujiesiems metams, tai įdomus klausimas. Ar žinote, kad žmogus turi gana tikslų laiko pojūtį. Patalpoje, kur neprasiskverbia nei šviesa nei garsas apytiksliai galime pasakyti kiek laiko praėjo, valandų ar dienų.

Ar žinote, kad ilgą laiką Nauji metai prasidėdavo kovo 21 dieną – per pavasario lygiadienį. Ir dabar Kinijoje, Japonijoje Nauji metai švenčiami vasario ar kovo mėnesį. Mes metus skaičiuojame nuo Kristaus gimimo, tačiau yra šalių, kur yra kiti, ne 2018-ieji ar ateinantys 2019-ieji.

Ar žinote, kad musulmonai gyvena 1436 (año hegiriano) metuose, žydai 5779 m., o Babilono astrologas Berosas, rašęs Babilonijos istoriją pažymėjo, kad jo gyvenamuoju metu (apie 280m.pr.Kristų) ėjo 468 215 metai. Pvz. Nepale 2008 m. spalio 29 d. prasidėjo 1129 Nepal Sambat kalendoriaus metai. Iki tol buvo gyvenama pagal Vikram Sambar kalendorių ir šalyje buvo 2065 metai. Nepale yra ir daugiau kalendorinių sistemų: Bulla Sambat, Hidžra Sambat, Išvi Sambat (Grigaliaus kalendorius), tibetiečių kalendorius, kuriuo iki šiol naudojasi kai kurios Šiaurės ir Vidurio Nepalo tautelės – šerpai, thakaliai, tamangai ir kt.

Kalendorius – skolų knyga. Kalendorius (callendarium) lotyniškai reiškia „skolų knygelę“. Senovės romėnai pirmosiomis mėnesio dienomis „kalendomis“ privalėjo mokėti skolas. Kažkodėl man šis žodis labai primena žodį „Kalėdos“, juk per Kalėdas – kalėdojama, o ir liaudies prietaruose sakoma, kad iki Kalėdų reikia atiduoti visas skolas.

Kalendoriai – melagiai. Teigiama, kad kalendoriai meluoja. Akivaizdžiausias yra  „popierinio“ kalendoriaus neatitikimas prieš astronominį laiką. Juk metų laikai keičiasi ne pirmą mėnesio dieną, bet pavasario ir rudens lygiadienio metu, ilgiausios nakties žiemą ir ilgiausios dienos vasarą metu. Neatitikimas tarp kalendorinio ir tikrojo – astronominio yra net trys savaitės. Tai, tikrai, daug. Ką jau kalbėti apie mūsų naudojamo Grigaliaus kalendoriaus keliamuosius metus, kai kas keturi metai „atsiranda“ dar viena diena. O mėnesiai turi tai 30, tai 31 dieną. Pripažinkime, tai labai nepatogu.

Sakykite, ar ne paprasčiau būtų turėti tris savaites per mėnesį, trunkančias po dešimt dienų? Kažkada taip norėjo padaryti prancūzai, kurie buvo įvedę Revoliucinį kalendorių.

Seniausi kalendoriai. Tai mėnulio kalendoriai, rasti urvuose Prancūzijos ir Vokietijos teritorijose, manoma sukurti vėlyvojo paleolito metu, prieš 30 000m. Lietuvoje kalendoriaus simboline išraiška galima laikyti gintarinius diskelius, kurių paviršius taškeliais padalintas į ketvirčius, mėnesiai – smulkesnės ketvirčių dalys, žemdirbių darbai trukdavo 10 mėnesių, po to – žiemos poilsis. Žmonėms stebėti Mėnulio fazių kaitą buvo kur kas paprasčiau, nei pagal Saulę atrinkti mėnesius. Išvis, stebėti Saulę nėra lengva. Mėnulio kalendorius labai tiko dirbant žemės ūkio darbus. Laikas buvo įsivaizduojamas ne kaip judantis į priekį, o cikliškas, judantis ratu. Taip buvo sukurtos kalendorinės sistemos, kuriose fiksuotas septynių (Saulės, Mėnulio, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno) planetų judėjimas dangaus skliautu.

Saulės kalendoriai (naudojame – Grigaliaus Saulės kalendorių) atsirado vėliau ir gyvavo šalia Mėnulio kalendorių. Jie perėmė nemažai buvusių kalendorinių sistemų bruožų. Metų mėnesiai ir į keturias dalis padalijus gautos savaitės yra pasiskolinti iš Mėnulio kalendoriaus, juk ir pats pavadinimas yra „mėnuo“. Mūsų klimatinėje zonoje reikėjo sinchronizuoti paslankų Mėnulio kalendorių su Saulės, kur mėnesiai surikiuoti griežtai ir nekintamai.

Ieškant tobulybės. Naujus metus įvedė J.Cezaris. Bandymų sukurti patį geriausią kalendorių buvo daug. Pirmasis romėnų kalendorius turėjo 10 mėnesių, o VIIa.pr.m.e buvo įvesta 12 mėnesių. Julis Cezaris astronomo Sozigeno patarimu įvedė „Julijaus“ sistemą, Julijaus kalendorių. Jei metuose yra 365 paros su „uodegėle“ buvo sugalvoti keliamieji metai. Tai juk Cezaris sumanė, kad metai turi prasidėti sausio 1-ąją. Taip buvo apribotos vyriausiojo žynio galios, nes tas galėdavo keisti metų trukmę kaip panorėjęs: ilgindamas ar trumpindamas metus. Sozigenas metų trukmę lygino 365,25 dienoms, bet iš tikrųjų metai trunka 365,2422 dienas. 11 minučių ir 14 sekundžių paklaida kaupėsi metų bėgyje ir XVI amžiuje „prisikaupė“. Ir lygiadienis, kuris pagal kalendorių turėjo būti kovo 21d., gavosi kovo 11d. Kilo painiava.

Taip buvo įvestas Grigaliaus kalendorius – 1582 metais. Jis sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu. Jį naudoti pasiūlė vienas Italijos daktaras, o vadinamas jis popiežiaus Grigaliaus XIII vardu. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė juo pradėjo naudotis, tais pačiais, 1582m., anksčiau už tokias šalis kaip Austrija, Vokietija, Švedija ar Rusija. Bet ir šis kalendorius nėra tikslus, atogrąžinių metų neatitikimas yra 26 sekundės, tai vienos dienos nuokrypis per 3 300 metų, jis neatsižvelgia į Žemės sukimosi lėtėjimą, kai per 100m. diena pailgėja 0,6 sekundės.

Išties, Rusijoje dar ilgai gyvavo Julijaus kalendorius, 1908 metais Londone – Rusijos sportininkai į Londono Olimpines žaidynes pavėlavo atvykti 12 dienų… dėl skirtingų kalendorių naudojimo. Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, Alytuje, kuris iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė dviems skirtingoms gubernijoms, viena naudojo naująjį Grigaliaus kalendorių, o kita – senąjį, Julijaus, užtekdavo pereiti tiltu per Nemuną, kuris skiria vieną miesto dalį nuo kitos ir susidarydavo 13d. skirtumas.

Tikslesnis – Afganistane. Persų poetas, matematikas, filosofas ir astronomas O. Chajamas siūlė tikslesnį kalendorių: keliamuosius metus įvesti 8 kartus per 33 metus, 7 kartus kas ketverius metus ir kartą kas penkerius. Toks kalendorius naudojamas Afganistane.

Prancūzai – „nusigrybavo“. Prancūzijos revoliucijos metu buvo įvestas Revoliucinis kalendorius (calendrier républicain, calendrier révolutionnaire française). 1789m. liepos 4d. revoliucionieriai ėmė vadinti „pirmaisiais nepriklausomybės metais“. Speciali komisija 1793m. sukūrė naują kalendorių ir 1792m. buvo paskelbti naujos eros pradžia, o era „nuo Kristaus gimimo“ panaikinta. Metai buvo pradėti skaičiuoti nuo rugsėjo 22d., kai buvo nuversta karališkoji valdžia. Metai turėjo 12 mėnesių, po 30 dienų o likusios 5-6 dienos į mėnesius neįėjo. Savaičių neliko – atsirado dekados, pereita prie dešimtainio skaičiavimo, neliko sekmadenių, piliečiai patys spręsdavo kuriomis dienomis ilsėtis, o valstybės tarnautojams ilsėtis liko viena – dešimta poilsio diena „décadi“.

Nepatikėsite, bet jie pakeitė ir paros laiko skaičiavimą: valanda turėjo 100 minučių, minutė – 100 sekundžių, para 10 valandų. Šį kalendorių atšaukė Napoleonas Bonapartas ir prancūzai grįžo prie Grigaliaus kalendoriaus.

Pasaulio kalendorius. Amerikietė Alisabeth Achelis 1930m. siūlė modifikuoti dabartinį Grigaliaus kalendorių, sukurti „Pasaulinį kalendorių“ bet jos siūlymas buvo atmestas. Šio kalendoriaus šalininkai turi sukūrę puslapį www.theworldcalendar.org kur pateikiami argumentai, kad reikia atsisakyti Grigaliaus kalendoriaus ir kurti Pasaulinį. Nauda – nereikėtų kasmet spausdinti naujų kalendorių, nes vienas tiktų visiems metams, nereiktų kaitalioti mokyklų ar darbo tvarkaraščių. Ir visi jį išmoktume kaip daugybos lentelę.

 

Check Also

Nenaudojama Aldwych metro stotis Londone

Londono transporto muziejus kviečia aplankyti Aldwych stotį. Tai istorinės reikšmės statinys, turintis „Grade II listed …

Kur Londone vaidenasi?

Londonas – senas miestas, todėl visai, nenuostabu, kad jame – daug vaiduoklių. Londone vaidenasi visur: …