Saturday , September 21 2019
Home / Gyvenimas / Patikėkit, man tikrai Anglijoje viskas gerai
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Patikėkit, man tikrai Anglijoje viskas gerai
Patikėkit, man tikrai Anglijoje viskas gerai

Patikėkit, man tikrai Anglijoje viskas gerai

Emigravome. Įsikūrėmė, dirbame, mokomės, auginame vaikus, įgyvendiname savo svajones. Dienos bėga, gyvenimas tęsiasi. Nejučia pajuntame, kad susirgome sunkiai pagydoma emigracijos ligos stadija, kuomet svetima šalis pamažu tampa namais, o mes pradedame jausti stiprų poreikį čia gyventi.

Lietuvoje liko tėvai, draugai, giminaičiai, pažįstami.

Kartas nuo karto susirašinėjame su jais elektroniniu paštu, kalbamės telefonu ar “Skype”, “laikiname” Facebook’e, siunčiame sveikinimus paštu, siuntinius per kurjerius. Bendravimas tęsiasi. Tik jis kitoks. Norime to ar ne, tačiau nutolstame. Nebedalyvaujame vieni kitų gyvenimuose taip “giliai” kaip anksčiau.

Tačiau artimi žmonės niekur nedingsta. Jie vis dar Lietuvoje. Laukia mūsų sugrįžtant.

O mums gerai ir čia. Ne, mums TIKRAI čia gerai.

Vis dėlto, artimiesiems kartais būna sunku tai suvokti. Atrodo, neįtikėtina, kaip galima jaustis laimingiems gyvenant toli nuo savo gimtosios šalies, tėvų, draugų. Kaip galima jaustis gerai, kai prie Kūčių stalo sėdame skirtingose valstybėse? Kaip galima nejausti apgailestavimo, kai nedalyvaujame šeimos narių gimtadieniuose, draugų vestuvėse, klasės susitikimuose…? Aišku, negalima. Tačiau prie to, paprasčiausiai, priprantama.

Bet kaip gi be tos gardžios lietuviškos duonelės? Matyt, tik kurjeriai galėtų vidutiniškai apskaičiuoti, kiek vienam siuntinio gavėjui tenka lietuviškų gėrybių. Na, pavyzdžiui, duonos – 5 kepaliukai, saldainių „Karvutė“ – 2 kilogramai, kava „Jacobs“ – 3 pakeliai, juodojo „Karūna“ šokolado – 10 vienetų, kaimiški lašinukai – 2 paltys, krūva dešrų, kumpelių ir dar bala žino ko.

Žinoma, ačiū! Buvo skanu. Beto, šio gėrio be didelių problemų galime įsigyti ir Anglijoje. Tikrai nebadaujame. Kaip viena mano pažįstama pajuokavo – „jei net ūkiško muilo galima čia nusipirkti, tai jau nebežinau ko man dar gali reikėti iš Lietuvos“. Tiesa, vaistai ir įvairios vaistažolės – reikalingi. Bet dauguma jų galima nusipirkti Eastern European parduotuvėse.  Knygos – patogu užsisakyti internetu.

Visgi, mama verkia. Ji tiesiog netiki, kad vaikams gali būti ten gerai. Na, gal gerai, bet vistiek ne taip kaip Lietuvoje.

Aišku, ne visi emigrantai „prigyja“. Pasitaiko tokių, kurie gyvena svajonėmis grįžti į Lietuvą. Pasistatyti namą, susirasti gerai apmokamą darbą, sukurti šeimą, auginti vaikus, ravėti daržiuką prie namų, nuvažiuoti kiekvieną vasarą į Palangą ir taip gyventi iki žilos senatvės.  Ir nereikia jų smerkti. Galbūt galima nesuprasti, tačiau smerkti – ne. Tai tik įrodo, kad lietuviškoji svajonė „pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti sūnų“ vis dar gyva. Tiesiog jiems taip gerai. O mums gerai kitaip.

Check Also

Įsivaizduojami miestai

Akvilina CICĖNAITĖ Kitais metais sukaks dešimtmetis, kai esu išvažiavusi iš Lietuvos, o aš vis dar …

Anglijos lietuvių entreprenerių apklausa

Pirmiausia, norėčiau prisistatyti: esu Tomas Jankus, socialinių mokslų magistrantas, pabaigęs 1,5 m. magistro studijų kursą …