Monday , September 23 2019
Home / Gyvenimas / Skaitytojų Laiškai / Lutono ir Vilniaus oro uostai
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Lutonas – Vilnius. Du oro uostai, dvi valstybės, dvi kultūros, - trumpoje kelionėje
Lutonas – Vilnius. Du oro uostai, dvi valstybės, dvi kultūros, - trumpoje kelionėje

Lutono ir Vilniaus oro uostai

Jei kelionės pradžioje, maniau, jog tai tik sutapimas ar atsitiktinumas, kad taip negali būti, tai kelionė atgal Vilnius – Lutonas tokias mintis galutinai išsklaidė. Palyginimui du oro uostai: Lutono ir Vilniaus. Skristi teko, galima sakyti, pirmą kartą, neskaitant skrydžių vaikystėje sovietinėmis oro linijomis. Maniau, jog viskas bus atvirkščiai. Tiesa sakant, prieš skrydį, buvau net nusiteikusi, jog Lutono oro uoste bus viskas gerai, mat, užsienis, na o Vilniaus, bus prasčiau. Ir čia mano spėlionės baigėsi per visus tikrinimus Lutone, nors, vis dar maniau, kad atgal skrendant, Vilniuje, lauks tas pats, bet…Vilniaus oro uoste pamačiau „klasę“. Tai kas taip nustebino Lutone ir Vilniuje?

Lutonas. Perspėta atvykti prieš tris valandas taip ir padariau. Viskas oro uoste yra ko man reikia ir kavos atsigerti ir vaikeliui sauskelnes pakeisti. Tik miego trūksta. Pirmasis patikrinimas greitas, po to eini pusantro kilometro. Antrasis patikrinimas. Eilė. Eilė, kaip eilė – visi laukiam. Kas su vaikais už rankučių, kas su vežimėliais, kas be vaikučių, žodžiu, kas su kuo… Priėjus reikia greitai viską susirasti, sudėlioti į skirtingus krepšius tikrinimui, čia skysčiai (į kuriuos įeina ir lūpų dažai, pagalvoju – keista, kad drėgnų servetėlių į sąrašus neįtraukė) ir maistas vaikui, kuriuos liepia vėliau paragauti, čia kompiuteris ir telefonai, raktai… po tokio kraustymo „tašėj“ jau velnias sprandą nusisuks. O taip tvarkingai naktį sudėliojau… Bet viskas mūsų saugumui. Tikrina ir viršutinius drabužius. Papildomai dar išavė ir iš batų, liūdnai pažiūriu į purvinas grindis, kažin, galvoju ar kokio velnio čia nepasigausiu? Viskas tikrinama, skenuojama labai uoliai, moterėlės pervargę, turbūt, užtat ir piktokos. Rado… telefoną, pasirodo, mano mergina seną telefoną su išimta baterija ir naudojamą kaip žaislą sugebėjo kažkaip įsikišti į vežimėlį. Man juo pamojuoja, atseit, kaip gi čia darbar, nesužiūrėjai moteriške, ir atiduoda – įmetu prie kitų… Kažkodėl tie krepšeliai su daiktais susimaišo su kitų žmonių, taigi, kas praeina, kas dar laukia savųjų. Aš irgi laukiu… batų. Visa kita jau tiesiog suberta į rankinio bagažo „tašę“ kiekvienąkart vis pagalvojus, ar viską tikrai jau pasiėmiau? Atgavau batus, pirmyn į paskutinį patikrinimą – dokumentų. Čia tokioms kaip aš galima be eilės, praeiname be eilės, bet kol išardai ir priduodi vežimą – vistiek įlipi beveik paskutinė. Įlipus maloniai priminė, jog su vaikais įlaipinimas „priority“ – reikėjo tiesiog anksčiau ateiti. Po tokios „karuselės“ pagalvojau, na koks skirtumas, – vietų visiems užteks. Apie pačius lėktuvus ką ir kalbėti: skrendi ir skrendi, kaip dideliame autobuse, sakyčiau, jokių nuotykių nebuvo viskas ramiai, gražiai ir sklandžiai.

Po Lutono oro uosto šurmulio ir beprotnamio Vilniaus oro uostas atrodė taip, lyg atskridus į negyvenamą salą, tylu, ramu ir tuščia. Kadangi su mergyte ir išlipome kone paskutinės, visi jau buvo išsivaikščioję, prie dokumentų kontrolės langelio moteris viską sutikrinusi dar patarė vaikelio dokumentų klausimais: jokiu būtu neišmesti laikinojo grįžimo dokumento ir kur pirmiausia kreiptis, ką daryti… štai taip. Bagažas, tiksliau, dviejų dalių vežimėlis, buvo seniai „atvažiavęs“ ir, nukeltas nuo bagažo transporterio juostos, ramiai laukė savininkių.

Kelionė atgal. Vilnius – Lutonas. Va čia ir parodė Vilnius „klasę“. Ramiai dar pasėdėjus su saviškiais, likus nedaug laiko, mat, į „priority“ nesiveržiau, atsistojus į eilutę priėjo darbuotojas ir mus nusivedė patikrinimui atskirai. Nuriedėjome su vežimu ir dukryte ten kur nebuvo nei vieno žmogaus. Darbuotoja maloniai palaikė mažylę, kol išardžiau ir po patikrinimo vėl surinkau vežimą. Vis primindami, kad neskubėčiau, patikrino rankinio bagažo turinį. Šiek tiek palydėjo, palinkėjo gero skrydžio. Taigi, maloniai nustebusi, dar pamaniau gal ne ten pataikiau? Bet gi ne – viskas gerai, dar vienas patikrinimas ir mes jau prie lėktuvo. Čia priėjęs darbuotojas pasisiūlė palaikytį mažylę, kol ardžiau vežimą, pasakęs, jog namie turi tokio pat amžiaus pyplį, tad ramiai galiu pasitikėti. Lutone ir vėl prasidėjo įdomybės. Išėjus Iš lėktuvo ir pasiteiravus vežimo, atsakė jog jį atsiimti reikia ten kur ir bagažą. Nešina vaikeliu ant vienos rankos bei rankiniu bagažu kitoje, vėl pėdinau neįsivaizduojamo ilgio atstumą. Vis periminėjant vaiką ir rankinį bagažą iš vienos rankos į kitą, kol nugara jau upeliukai sruveno, su viltimi, kad tuoj pasiimsime vežimą ir pailsėsim. Tačiau vežimo teko palūkėti, nors einant vienu iš koridorių mačiau juos išimtus šalia lėktuvo, tačiau tik pralaukus vos ne valandą ir jau gal prie kokios ketvirtos bagažo transporterio juostos pasirodė vežimėlis. Mat, mūsų lėktuvo bagažas pamažėle keliavo tai viena, tai kita juosta, o oro uosto darbuotojas vis eidamas pro šalį, lyg tarp kitko, atmestinai mostelėjęs ranka, visus laukiančius nukreipdavo tai prie vienos, tai prie kitos juostos. Ir, šioje vietoje patarčiau keliaujančioms mamoms atidžiai apžiūrėti ką gavote. Maniškis, kaip vėliau paaiškėjo (vežimėlio dalis yra tuo pačiu ir automobilinė kėdutė) buvo gerokai įskeltas. Taip gražiai juos „transportuoja“ Lutone.

Teko girdėti posakį „britiškas standartas“ – lyg geros kokybės apibūdinimą. Nežinau ar galima jį pritaikyti Lutono oro uostui. Taip britiškas standartas neatlaikė lietuviško.

Norite pasidalinti savo istorija? Atsiųskite ją info@lietuviai.co.uk

Check Also

Anglijos lietuvių entreprenerių apklausa

Pirmiausia, norėčiau prisistatyti: esu Tomas Jankus, socialinių mokslų magistrantas, pabaigęs 1,5 m. magistro studijų kursą …

Paslėptos reikšmės motociklų modelių pavadinimuose

Ką reiškia įvairios raidės motociklų pavadinimuose? Ar kada nors susimąstėte ką reiškia CB raidės – …

4 comments

  1. Narimantas Petrusevicius

    Visiskai atvirksciai.. Niekada nemaciau dideliu atstumu, visas patikras greiciau nei per pusvalandi pereini tiek Lutone tiek Vilniuje.. Tik Lutone kulturos ir mandagumo lygis visapusiskai pranoksta Vilniu..

  2. Man labiau patiko Lutone. Mandagesni. patikrinimai trumpesni, organizuotumas, eiles greitai tirpsta. O Vilniuje susiduriau su chamiskumu ir bejausmingumu.Toks jausmas, jei lietuvis, tai ir taip sueis…

  3. Rolandas Kol

    na viskas priklauso nuo to, kada tie skrydziai buvo… Vilniuje nei Olympiniu nei ParaOlympiniu nevyksta…. O Londone ant daugiaauksciu dar vis tovi raketos zeme-oras 🙂 baigis sie renginiai ir vel viskas bus kaip po senovei, batu nusiauti nereiks ;).

  4. nu autore neužpyk, bet kaimietė esi neeilinė. Jei nenutuoki, ką oro uostuose daro, ką tikrina ir t.t., tai nekeiksnok, kad tavo "tvarką" sujaukė.
    Priminė man kitus panašius lietuvius, kurie piktinosi, kodėl gi negali praeiti iš priority boarding – "juk koks skirtumas"….
    wiaugt.