Thursday , September 19 2019
Home / Naujienos / Lietuvoje / Kur dingo Vilnius?
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Baltijos valstybių sostinės: Ryga ir Talinas. Vilnius, britų kelionių organizatoriams atrodo, nevertas dėmesio.
Baltijos valstybių sostinės: Ryga ir Talinas. Vilnius, britų kelionių organizatoriams atrodo, nevertas dėmesio.

Kur dingo Vilnius?

Viename didžiausių Didžiojoje Britanijoje veikiančių nuolaidų, akcijų bei grupinių apsipirkimų tinklalapyje, kiekvieną dieną siūlančiame įsigyti tam tikrą prekę ar paslaugą su didele nuolaida, prieš kelias savaites atsirado netikėtas ir įdomus pasiūlymas – kvietimas aplankyti Baltijos sostines – Rygą ir Taliną. Pasiūlyme pateikiami viešbučių aprašymai ir kainos, trumpai pristatomos miestų lankytinos vietos, nurodoma kokiu transportu reikia naudotis, norint ten nuvykti. Žodžiu, viskas lyg ir būtų aišku. Tačiau kaip tikram lietuviui, ko gero, pagrįstai kyla klausimas – o kur gi Vilnius? Kodėl iš trijų Baltijos valstybių sostinių, siūloma aplankyti tik dvi?

Pabandžius šiuos klausimus užduoti kelionių organizatoriui, atsakymo taip ir nepavyko sulaukti. Belieka tik spėlioti ir patiems ieškoti atsakymų.

Europos kelionių komisija (European Travel Commission – ETC), remdamasi turizmo Europoje 2011 m. duomenimis, Lietuvą paskelbė viena iš lyderių Europoje tarp didžiausią užsienio turistų skaičiaus ir nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičiaus augimą pasiekusių valstybių. Atsidūrusi antroje vietoje pagal apsilankiusių užsienio turistų skaičių, Lietuva pralenkė Estiją, tačiau nusileido Latvijai. Vis dėlto pagrindiniai turistų strautai, remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, į Lietuvą praėjusiais metais plaukė iš kaimyninių šalių ir Vokietijos. Didžiosios Britanijos gyventojai 2011 m. sudarė tik 3.4 proc. visų lankytojų.

Taigi, kodėl Lietuva taip nevilioja salos gyventojų? Gal nuo darganos ir prasto oro pavargę britai mieliau renkasi šiltesnius kraštus ir atostogas leidžia gulėdami pliaže, vietoje to, kad mintų Vilniaus grindinį? Tačiau, kita vertus, kitose Baltijos šalyse, oro sąlygos panašios, o savo grožiu mūsų sostinė drąsiai galėtų konkuruoti su Ryga ir Talinu. Ir vis dėlto, pasiūlyme Vilniaus nėra.

Ar nacionalinio oro vežėjo nebuvimas ir tiesioginių skrydžių į Vilnių trūkumas gali įtakoti tai, jog Didžiosios Britanijos kelionių agentūros nesiteikia varginti savo klientų nepatogiomis kelionėmis? Kita vertus, Ryga ir Talinas yra pasiekiami ne tik sausuma ar oru, šie miestai taip pat yra ir tarptautiniai jūrų uostai, kuo Vilnius, deja, pasigirti negali. O gal viską lemia tai, jog bent jau ekonominės klasės viešbučių kainos, šiose valstybėse yra mažesnės nei Lietuvoje ir jų pasiūla žymiai didesnė?

O gal Lietuva per mažai investuoja į savo įvaizdį? Ar tiesiog netinkamai tai daro? Lietuvos įvaizdžiui formuoti kuriamos įvairios strategijos, tačiau paklausus eilinio brito, jis greičiausiai atsakys, jog Lietuva jam asocijuojasi su kažkokia maža Rytų Europos šalimi netoli Rusijos ar Lenkijos, iš kurios į Didžiają Britaniją atvyksta uždarbiauti jos gyventojai. Vilnių, galbūt, paminės nedaugelis. Lietuvių įvaizdis pasaulyje nekuomet nebuvo labai geras. Juk net pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Lietuva buvo paminėta labai savotiškame kontekste – kai kažkur miškuose lietuvis pagaliu mirtinai užtvojo jaunam, tik prieš porą metų į krikščionybę atsivertusiam Šv. Brunonui. Tačiau laikai keičiasi. Nesame vien įvairaus plauko nusikaltėliai, aštriadančiai Hanibalo Lekterio palikuonys, paskutiniai pagonys ir bulvių augintojai, kaip dažnai mus vaizduoja pasaulyje. Kažkur internete teko skaityti, jog norint, kad Lietuva turistams taptų patrauklesne, reikia išmokyti lietuvius bent jau išoriškai daugiau šypsotis, būti paslaugesniais ir nepradėti pokalbio nuo temos apie savo nelaimingą gyvenimą. Sakyčiau, drąsus raginimas ir abejotinas realus jo įgyvendinimas.

Tačiau, negi ir pabuvus oficialia Europos kultūros sostine 2009 m. bei Europos krepšinio čempionato 2011 m. organizatore,  nenusipelnėme vietos minėtame pasiūlyme? Matyt, šiuos klausimus reikia palikti nacionalinėms strategijoms arba savieigai ir tikėtis, jog oro bendrovei “Ryanair” pradėjus skraidyti į Vilnių situacija pasikeis ir po kurio laiko, galėsime sulaukti pasiūlymo aplankyti jau ir visas tris Baltijos valstybių sostines.

Check Also

Abipus geležinės uždangos: prieš ir po 1991-ųjų

Daiva Tamošaitytė, 1989. Algimanto Žižiūno nuotr. Daiva TAMOŠAITYTĖ Su koncertais dukart teko apsilankyti svečiose šalyse, …

Liepos 6-oji – „Tautiškos giesmės“ diena

Šiemet skaičiuojame dešimtus metus, kai gyvuoja „Tautiškos giesmės“ iniciatyva, kuri jau spėjo tapti gyva, mūsų kartos …