Thursday , September 19 2019
Home / Gyvenimas / Skaitytojų Laiškai / Integracija: būti ar nebūti lietuviu Anglijoje
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Integracija: būti ar nebūti lietuviu Anglijoje
Integracija: būti ar nebūti lietuviu Anglijoje

Integracija: būti ar nebūti lietuviu Anglijoje

Pastaruoju metu vis dažniau tenka skaityti straipsnius, kuriuose svarstoma lietuvių integracijos tema, vienuose tiesiog apžvelgiami šio proceso privalumai ir trūkumai, kituose stebimasi “lietuvynais” bei raginama integruotis ir prisitaikyti prie tos aplinkos, kurioje gyvenama.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas terminą “integracija” apibūdina kaip “kurių nors dalių sujungimą į visumą”. Pakankamai platus apibrėžimas. Imigrantų integraciją galima bandyti suvokti, kaip procesą, kuriame vyksta socialinė sanglauda. Tai yra, kai atvykėliai iš kitų šalių yra skatinami ir patys siekia integruotis į visas naujosios valstybės visuomenės sritis: ekonominę, socialinę, pilietinę, kultūrinę ir politinę. Trumpai tariant, stengiasi visapusiškai įsilieti į nepažįstamą aplinką ir joje pritapti.

Tačiau, ne visada taip yra. Užsispyrę būrai lietuviai dažnai kritikuojami dėl savo pomėgių žiūrėti lietuvišką televiziją, apsipirkinėti lietuvių ar lenkų parduotuvėse, leisti vaikus į lietuviškas mokyklas (ar bent jau į tas, kuriose mokosi nemažai lietuvių vaikų), lankytis pas lietuvių kirpėjas, skaityti literatūrą lietuvių kalba, bendrauti lietuvių kompanijose ar burtis į „lietuvynus“. Na ir įžulumas! Juk ne Lietuvoje gyvename, būtina integruotis.

Tuomet norėtųsi paklausti – jei priskiriame save lietuvių tautinei grupei ir vadiname save lietuviais, kodėl turėtume nedaryti visų, prieš tai išvardintų, dalykų? Kodėl turėtume apsimetinėti, jog nesame lietuviai?

Jei žmogui mieliau yra savos šalies televizija ir jis turi galimybe ja naudotis, kodėl turėtų to atsisakyti? Per kurį angliškos televizijos kanalą galėtumėte pažiūrėti „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynes? Greičiausiai, nei per vieną. Betgi, palaukite, koks gi dar krepšinis? Mes juk Anglijoje, o čia karaliauja futbolas. Krepšinį reikia pamiršti.

O ką daryti žmogui, kuriam lietuviškas maistas skanesnis nei angliškas? Taip, atitikmenų galima rasti, tačiau jei ne Eastern european food parduotuvės, kaimiškų lašinukų ir rūkytos šoninės tektų prašyti mamos iš Lietuvos. Na, bet koks negurmaniškas skonis! Juk žymiai geriau būtų kažkas šaldyto su prierašu „home made“ ar „fish and chips“ stiliaus užkandžiai.

O leisti vaikus mokytis lietuvių kalbos – ne tas lygis? Lietuvių kalba tampa lyg kažkokiu praščiokiškumo bruožu, nevertu išsaugojimo. Tačiau juk baltų prokalbė yra laikoma seniausia iš visų gyvų ir mirusių indoeuropiečių kalbų, senesnė už sanskrito, senovės graikų ir lotynų kalbas. O lietuvių kalba yra mažiausiai nutolusi nuo originalios indoeuropiečių prokalbės. Negi jau vien šis faktas, nedaro jūsų ypatingais? Juk esate vienas, iš tų menkų trijų milijonų, kalbantis šia sena ir sudėtinga kalba.

Pasitaiko atvejų, kuomet lietuviai tėvai su savo vaikais bendrauja tik angliškai. Nesvarbu, jog galbūt toji anglų kalba netaisyklinga ir su stipriu suvalkietišku akcentu, tačiau vistiek anglų. Namuose ne tik nekalbama lietuviškai, o dar ir priduriama, jog lietuvių kalbos vaikui ateityje tikrai neprireiks, nes jis gyvens Anglijoje. Ar tai reiškia, jog kelių užsienio kalbų mokėjimas tampa nereikalingu dalyku? Anglų kalba valdo pasaulį!

Visai neseniai internetiniame formume teko skaityti vienos mamytės pateiktą klausimą kitoms mamytėms (nežinau kodėl, tačiau forumuose skirtose mamoms, dažniausiai jos viena į kitą kreipiasi būtent tokiu žodžiu). Jame prašoma pasiūlyti kokių nors išskirinių angliškų vardų, kuriuos ir Lietuvoje nebūtų sunku ištarti. Pati mamytė mąsto apie Brittany, Britney, Kendall ir Keri vardus. Ką ir besakyti – žavu ir tikrai kažkas išskirtinio! O svarbiausia, ypatingai dera prie tradicinės lietuviškos pavardės.

Check Also

Anglijos lietuvių entreprenerių apklausa

Pirmiausia, norėčiau prisistatyti: esu Tomas Jankus, socialinių mokslų magistrantas, pabaigęs 1,5 m. magistro studijų kursą …

Dalia Pečkytė – pirmą eilėraštį parašiau pirmoje klasėje

Nuo pat mažų dienų mačiau nepaprastą gamtos grožį, – visi metų laikai man buvo stebuklingi. Pavasarį …

2 comments

  1. Buti! jei sirdis liepia, kodel ne! 🙂