Thursday , July 18 2019
Home / Gyvenimas / Skaitytojų Laiškai / Apie normalius ir nenormalius lietuvius Anglijoje
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Apie normalius ir nenormalius lietuvius Anglijoje

Situacija – gyvenate Anglijoje, eilinį šeštadienį užsukate į vietinį prekybos centrą apsipirkti, vaikštinėjate, renkatės produktus ir staiga išgirstate, jog nepažįstami žmonės, šalia jūsų, kalba lietuviškai. Pabandykite atsakyti sąžiningai, kokia būtų jūsų pirmoji reakcija?

  1. Draugiškai pasisveikinsite ir persimesite pora mandagių frazių.
  2. Niekaip nesureaguosite ir apsipirkinėsite toliau.
  3. Pasistengsite likti nepastebėtas ir kuo greičiau bėgsite į kitą skyrių.

Galima būtų spėti, jog 5 iš 10 žmonių neatsigęždami skuostų į kitą parduotuvės pusę, 4 – apsipirkinėtų toliau, ir gal tik 1 drąsuolis bandytų pasilabinti. O bėgtume tikriausiai ne todėl, jog jaučiame keistą fobiją savo tautiečiams, tačiau kažkaip… Na, kažkaip nesmagu. Lyg jie trukdytų… Lyg per juos išsiduotumėte, jog esate tie, nelemtieji Eastern Europeans.

Tikėtina, jog viena iš to, saviškių šalinimosi, priežasčių yra bendra kalba. Būdami tarp vietinių anglų ar kitų atvykėlių, jaučiamės drąsiai kalbėdami  lietuviškai. Vis tiek niekas nesupras apie ką kalbame.  O štai, susitikus lietuvius, automatiškai įsijungia kontrolės režimas. Nieko nelaukdami, susižvalgome su saviškiais, perspėdami, jog šalia lietuviai. Tada svarbiausia užduotimi tampa – neišsiduoti!

Pagalvokime, kaip kasdienybėje skirstome lietuvius? Ko gero, populiariausias skirstymas būtų – normalūs ir nenormalūs. Apibūdinti tą normalumą yra gana sudėtinga, kadangi jis labai priklauso nuo konkretaus asmens suvokimo. Tačiau, atkreipkite dėmesį, gyvendami Anglijoje, mes gerokai dažniau nei Lietuvoje, klausiame – ar jis normalus?  Ar ji normali? Jei žmogus atitinka mūsų suvokiamą normalumo lygį – bendraujame. Jei ne, – kiekvienas sukame savais keliais (tiesa, ne visada, kartais tiesiog neturime tokio pasirinkimo).

Normalūs lietuviai yra iš Lietuvos nutekėję „Protai“. Išsilavinę, protingi, investuojantys į save, dirbantys arba siekiantys dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus. Jie pernelyg savęs nedemonstruoja, todėl kartais tampa, tarsi, nematomais. Pasitaiko, jog net baltiškasis genetinių bruožų rinkinys nebeišduoda jų kilmės. Normalieji lengvai adaptuojasi aplinkoje ir tarsi susitapatina su vietiniais gyventojais. Jų tikslas – likti nepastebėtais arba būti pastebėtais tik dėl vertų dėmesio dalykų. Tokie lietuviai, dažniausiai, turi savo draugų ratą ir kitus tautiečius sunkiai į jį įsileidžia.

Ar susitikus galima sveikintis? Taip, tačiau daug nesitikėkite, jie bus gana atsargūs ir nepatiklūs. Šiaip ar taip, greičiausiai viskas baigtųsi tuo, jog apsikeistumėte mandagiomis frazėmis ir pamirštumėte vieni apie kitus.

Iš tiesų, normaliuosius aprašinėti nėra labai įdomu. Didesnio dėmesio yra verti nenormalieji lietuviai – „BeProtai“. Tai visi tie, dėl kurių išvažiavimo Lietuva greičiausiai nė kiek neliūdi. Na, gal pasigenda darbingų rankų… Bet ir tai – be reikalo…  Nes „BeProtai“ vistiek nedirbtų už varganą minimumą. Pernelyg žemas lygis.

Būtent su „BeProtais“ sveikintis norisi mažiausiai.

Tikrąjį  „BeProtą“ atpažinti nėra sunku. Prieš jį pamatydami, jūs pirmiausią jį išgirsite. Kokia dar čia Anglija?! „BeProtas“ visur jaučiasi lyg savo gimtajame kaime. Na, ir paskui jį pamatysite. Visą gražų, su mėgstamiausia, trijų juostelių dizaino, išeigine eilute. Pasitikėjimo savimi jam nestinga. Ir problemų su tokiu geriau neturėti. Geriausiai „BeProtas“ jaučiasi kitų „BeProtų“ kompanijoje. Tuomet, jis tampa dar garsesnis ir labiau matomas.

Ne, su „BeProtu“ ar visa jų banda, sveikintis nerekomenduojama. Pamačius tokius lietuvius, lieka pasinaudoti atsakymo variantu C. Nes turbūt, nė vienas nenorėtume būti priskirtas tai pačiai kategorijai, vien todėl, jog esate atvykęs iš tos pačios šalies.

Šalia šių dviejų kategorijų, vertėtų išskirti ir dar vieną, tarpinę – pusiau normalius, kurie galėtų gauti „PusPročių“ pavadinimą. Nekeliantys problemų ir pernelyg neišsiskyriantys lietuviai, kurie turi potencijos tapti „Protais“, tačiau dėl savo riboto mąstymo, dažnai lieka tik „PusPročiais“. Šios kategorijos lietuvaičiams gyvenime daug nereikia. Svarbu soti buitis. Vyrai paprastai dirba statybų sektoriuje, o moterys – gamyklos, sandėlio darbininkėmis, valytojomis arba paprasčiausiomis namų šeimininkėmis. Jie sunkiai dirba, vakarais žiūri lietuvišką televiziją, savaitgaliais susitinka su kitais, tos pačios kategorijos draugais, kartais nueina į Džordanos koncertą, paskui į Mino koncertą… Svetimoje šalyje adaptuojasi tik tiek, kiek jiems atrodo būtina. Pernelyg nesistengia tobulinti anglų kalbos, pažinti šalies kultūros ar istorijos. Susikuria čia „Mažają Lietuvą“ ir gyvena…. Ar sveikintis susitikus? Galima bandyti. „PusPročiai“ gana draugiški.

Manote, šis skirtymas į kategorijas pernelyg griežtas, tiesmukas ir iš vis nenormalus. Galbūt. Ko gero, atidžiau pastudijavę pažįstamus tautiečius galėtumėte pateikti ne ką prastesnių tarpinių kategorijų. Šaunu, vadinasi, jūsų galvos vis dar veikia. Esate „Protas“ arba „PusProtis“. Tiesa, vien tai, jog perskaitėtė šį straipsnelį, galite save priskirti aukštesnei kategorijai. Tikėtina, jog „BeProtai“ čia neužsuka.

lietuviai.co.uk už šio rašinio turinį neatsako.
Norite pasidalinti savo mintimis? Atsiųskite straipsnį į info@lietuviai.co.uk

Check Also

Anglijos lietuvių entreprenerių apklausa

Pirmiausia, norėčiau prisistatyti: esu Tomas Jankus, socialinių mokslų magistrantas, pabaigęs 1,5 m. magistro studijų kursą …

Dalia Pečkytė – pirmą eilėraštį parašiau pirmoje klasėje

Nuo pat mažų dienų mačiau nepaprastą gamtos grožį, – visi metų laikai man buvo stebuklingi. Pavasarį …