Wednesday , November 22 2017
Home / Gyvenimas / Ir vėl – aistros dėl dvigubos pilietybės

Ir vėl – aistros dėl dvigubos pilietybės

Vakar profesorius Vytautas Landsbergis paisisakė dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės – “tai priemonė kiršinti žmones”. “Neatsisakyti. Pirmas ir pagrindinis kelias – neatsisakyti. Prisimenu amžinatilsį Romą Sakadolskį, didį Lietuvos patriotą. Jį taip išauklėjo tėvai, todėl jis atvažiavo čia ir padėjo mums kurti Lietuvą kaip žurnalistas, politikas. R. Sakadolskis sakė, kad jo tėvas visą gyvenimą saugojo Lietuvos pasą ir neprašė kitos valstybės paso. Jam tai buvo brangu, nes tikėta, kad Lietuva bus laisva.

Tai yra esminis momentas. Ar kur nors, būnant rezidentu, draudžiama karjera ir galimybės save išreikšti? Ar yra kokių nors apribojimų neturint pilietybės? Aš to nežinau. Nemanau, kad demokratinėse valstybėse yra apribojimų žmonėms, neturintiems tų valstybių pilietybės.” –  Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo profesorius.

Norisi pakomentuoti gerbiamo profesoriaus žodžius. Jis, matote, nežino, bet kalba. Lietuva – jau seniai laisva, kodėl tuomet reikia įsikabinti į tą vieną pasą? O, būnant rezidentu, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje (JK), ir norint daryti karjerą ar gauti darbą tam tikrose įstaigose – būtina būti britu, arba bent vienas iš tėvų turi būti britas. Antraip tavo CV atmeta iš karto, automatiškai ir nebūtinai tai kažkoks ypatingas su kosminiu atlyginimu darbas, o gana eilinis. Norint tapti britu – reikia priimti pilietybę, o tai reiškia, kad automatiškai neteksi Lietuvos Respublikos pilietybės.

„Galite kreiptis dėl bet kokio darbo valstybės tarnyboje jei esate JK pilietis arba turite dvigubą pilietybę, iš kurių viena yra britų. Be to, Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių sandraugos piliečiai ir piliečiai gali dalyvauti apie 75% valstybės tarnybos pareigybių. Likusi dalis, kurioms reikalinga ypatinga priklausomybė valstybei, yra skirta JK piliečiams.“ – https://www.gov.uk/government/publications/nationality-rules Taigi… O  kaip bus po išstojimo iš ES?

Jungtinėjė Karalystėje gyvena daug lietuvių emigrantų. Vyresnioji karta, greičiausiai, pilietybę išsaugos, bet daug auga lietuvaičių vaikų, kurie sulaukę 21 metų turės apsispręsti – kokią pilietybę pasirinkti ir… bijau, kad patogumo ir karjeros galimybių sumetimais pasirinks ne Lietuvos Respublikos. Tuomet sparčiai ims mažėti Lietuvos piliečių – senoji emigrantų karta išmirs, naujoji beaugdama atsisakinės pilietybės. Tie laikai jau ne už kalnų. Kol kas Lietuvos piliečių statistikoje skaičiuojami ir emigravę, turintys LR pilietybes ir užsienyje gimę LR piliečiai – vaikai. Juk patys matome, kaip mamos su naujagimiais vyksta į ambasadą lietuviškų gimimo liudijimų, bet tiems vaikams užaugus situacija keisis.

Kokie gali būti minusai turint dvigubą pilietybę? Gal jų ir yra, bet daug daugiau pliusų. Ir didžiausias pliusas tas, jog suteikus galimybę turėti dvi pilietybes pasikeistų demografinė Lietuvos situacija, antras – žmonės turėtų daugiau komfortabilumo.

Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie šalį paliko atkūrus nepriklausomybę – dėl to kovoja daugybė emigrantų. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė D. Henke taip pat teigia, kad „dabartinė situacija – diskriminacinė, nes išvykusieji iki 1990 metų gali turėti Lietuvos pilietybę, nors įgijo ir kitos šalies pilietybę, taip pat ir jų palikuonys, o išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo tokia galimybė atimta“.

Po tokių PBL vadovės žodžių nori nenori kyla klausimas – tai kas gi tokiu būdu kiršina žmones? Kam tai naudinga? Patys puikiai žinome, jog emigracija iš Lietuvos yra ekonominė, tačiau kodėl kitoks požiūris į tuos žmones (ekonominius emigrantus), kurie išvyko po 1990 metų? Kodėl būtent jiems, jų vaikams, negalima turėti dvigubos pilietybės?

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2005-2014 m. pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Dauguma – 82 proc., arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 proc., arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 proc., arba 26,5 tūkst. – kituose žemynuose (Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje).

Kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietuvių skaičiumi išsiskyrė Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietuvių), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 proc.), Jungtinės Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.). Šiai dienai tie skaičiai būtų kur kas didesni.

Nuo 2014 m. iki pirmojo 2017-ųjų pusmečio savo noru Lietuvos pilietybės atsisakė 115 asmenų. Per tą patį laikotarpį, įgijus kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 2 552 asmenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., šiemet Lietuva prarado 30,5 proc. daugiau piliečių.

Kaip teigiama „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai.“ Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos valstybės pilietybę, šiuo metu turi net 22 913 žmonių.

Labai paprastas ir aiškus internetinis puslapis yra „Migracija skaičiais“. Tai yra bendras šešių institucijų – Vidaus reikalų ministerijos, Statistikos departamento, Migracijos departamento, Lietuvos darbo biržos, Europos migracijos tinklo (EMT) ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro – projektas. Jame – paprasti, objektyvūs atsakymi į sudėtingus klausimus. Čia pateikiama tik oficiali statistinė informacija, apžvelgiamos pagrindinės tendencijos ir aprašomas kontekstas, leidžiantis geriau suprasti migracijos procesus. Statistika pateikiama suprantamai norint informuoti visuomenę apie svarbiausius migracijos rodiklius.

Šio puslapio duomenys štai tokie: „nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų (beveik ketvirtadalį). Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 166 tūkst., o dėl emigracijos – net 679 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

Nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 571 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 173 tūkst. asmenų.

 

B

Beveik 72 proc. emigrantų yra 15 – 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 37 proc. visų gyventojų.

Statistika ir grafikai iš puslapio http://123.emn.lt

Check Also

Trumpiausios Europoje konsultacijos poliklinikose – D. Britanijoje

Gydytojai Britanijoje skiria mažiau nei 10 minučių pacientų konsultacijai. Tai bene trumpiausios konsultacijos palyginus su …

Bus kuriamas filmas apie A. Ramanauską – Vanagą

Dalinamės Vytauto V. Lansbergio pranešimu paskelbtu jo facebook`o puslapyje. Mieli facebook’o bičiuliai, pranešu, kad planuotąjį …

Leave a Reply

Your email address will not be published.