Wednesday , October 23 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / Septyni broliai miegantys
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd

Septyni broliai miegantys

Septyni broliai miegantys – liepos 10-oji, Lietuvoje yra žinoma nuo senų laikų. Pagal šios dienos orus sprendžiama kokie orai bus likusią vasaros pusę. Ypač senovėje buvo tikima, kad jei liepos 10-ąją be perstojo lyja, tai lis dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Pastarosios taip pat ir vadinamos Septyniais broliais miegančiais arba „mižniais“, Žemaitijoje ši diena vadinama „broliais šlapukais“. Šienapjūtės laikotarpiu žmonėms ypač rūpėjo kokia bus – sausa ar lietinga antroji vasaros pusė. Dažniausiai ji būdavo lietinga „lig švento Jono ne visi neišprašom lietaus, po švento Jono – ir viena boba“. O jei šią dieną nelyja, tai gresia sausra, bus menkas derlius. Jei sausra trukdavo ilgai žmonės imdavosi maginių veiksmų lietui prišaukti. Patikimas būdas žinomas dzūkų kaimuose: trys kaimo našlės turi traukti plūgą išilgai upelio taip „ardamos“ vandenį. Rytų kaimynuose dar įdomesnis būdas: devynios kaimo našlės gali prišaukti lietų kuolais sutartinai pajudindamos iš vietos didoką akmenį, vadinamą Lietaus dievu, paprastai palyja po trijų dienų, tada akmeniui atsidėkojama – padedama ant jo riestainių, saldumynų ir tikima, kad jo įduboje susirinkęs vanduo gydo.

Dievas prisakė šventajam Petrui tvarkyti orą. Bet Dievas kalbėjo lenkiškai, nes buvo ponas, o Petras buvo iš prasčiokų ir nemokėjo lenkiškai, todėl jo nesuprato. Dievas pasakė Petrui, kad jis užleistų lietų tada, kai žmonės „prosit“ (prašo), o Petrui pasigirdo, kad kai „kosit“ (šienauja). Kai tik žmonės pradeda pjauti šieną, šventasis Petras ir užleidžia lietų. (Lietuvių etiologinės sakmės, 2007)

Liepos 10-osios rytmetį danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Tai – Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius M45 Tauro žvaigždyne. Etnologų teigimu toks dienos pavadinimas – Septyni broliai miegantys yra kilęs iš legendos apie septynis brolius, tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o po to užmigusius ir miegančius lig šiol. O Sietynas žinomas bei toks orų spėjimas išlikęs gal ir nuo pagonybės laikų, tik vėliau pagrįstas legenda apie septynis brolius krikščionis, kurie IIIa.vid. Romos imperatoriaus Decijaus buvo pasmerkti mirčiai, uždaryti oloje ir ten giliai įmigę dviem šimtams metų. Lietuvoje apie šį įvykį pasakojama, kad tai vyko Kijeve, tuometiniame valstybės pakraštyje. Broliai Kijeve statę katalikų šventovę, sunkiai dirbo ir labai pavargo, atsigulė pailsėti ir lig šiol taip ir miega – nepabunda. Jie užmigo savo pačių pastatytos bažnyčios rūsyje. Jauniausio, gulinčio brolių kojūgalyje, vardas Danasas. Jie turėjo septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus. Todėl, jei liepos 10 dieną lyja, reiškia, jog jie pabudo nusilengvinti.

Dar viena legenda byloja, kad maždaug 161-180 metais septyni broliai kartu su savo motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. I amžiuje po Kristaus, Romoje gyveno turtinga našlė Felicita, ji turėjo septynis sūnus, kuriuos užaugino tikrais krikščionimis. Verčiami garbinti pagonių dievus jie pasipriešino ir buvo pasmerkti mirčiai. Budeliai privertė motiną stebėti sūnų egzekuciją, po to ir ji bvo nužudyta. Nuo to laiko Septyni broliai miegantys liepos 10-osios naktį pasirodo danguje Sietyno pavidalu ir vėl užmiega. Vilniaus šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios Riterių koplyčioje yra Felicitos skulptūra.

Meteorologai teigia, kad šiuo metu virš Azorų salų susiformuoja galingas oro masių sūkurys ir nuo jo slinkties į šiaurę ar į pietus ir priklauso liepos bei rugpjūčio orai – arba sausi arba lietingi. Dar VIIa.pr. Kristų gyvenęs graikų poetas Hesiodas sakė, kad derlius subręsta, kai Plejadės pateka ankstų rytą saulės spinduliuose. O kai jos nuskęsta jūroje vakare, prasideda rudeniniai štormai ir laivyba baigiasi.

Žvaigždėvardis Sietynas gerai žinomas visoje Lietuvoje, vadinamas Sietynuku, Siecynėliu, Siecynuku, Sietu, Sieteliu, Sietuku, Sietiniu, Sietimu, Sytynu, Sytu, Seitu, Sėtinu, Sėtu. Neretai Sietyno žvaigždės lyginamos su sieto skylutėmis arba su vežimu. Nuo seno žmonės stebėjo žvaigždes, tai buvo vienintelė galimybė planuoti žemės ūkio darbus. Sietyno žvaigždžių spiečiaus stebėjimai lietuviškoje žemdirbių kultūoje buvo naudojami rugių auginimo ciklui derinti su periodiniais gamtos reiškiniais. Sietyno patekėjimas Septynių brolių dienos rytmetį, tai lietaus laukimas grūdo brandai, jo kulminacija rugsėjo pradžioje – laikas sėti žiemkenčius. Sietynas vienintelis iš žvaigždžių derinių mimimas liaudies dainose ir vadinamas „broleliu“. Dzūkų dainoje: „Žalnierėliai vargdienėliai/ kur jūsų brolelis?/ Aukštai padangėj/ Šviesusis Sietynas/ Tai mūsų brolelis“. Aukštaičių dainoje: „Žvaigždės sesutės vainikui pinti/ Sietis broliukas šaly sėdėti“. Seniau, kaip dieną pagal Saulę, taip naktį pagal Sietyno padėtį dangaus skliaute žmonės mokėjo nustatyti nakties laiką „Sėtynas kaip laikrodis, rodo laiką“.

Tačiau, jei norėsite suskaičiuoti Plejades – matysite šešias, nes septintoji yra pasislėpusi Grįžulo ratuose, liaudiškai vadinamo „dišliumi“, jo antroji žvaigždė yra dviguba. Arabai šią porą pavadino Micaru ir Alkoru, Žirgu ir Raiteliu. Kai sultonas rinkdavosi karius, šaulių regą tikrindavo pagal šias žvaigždes – mato vieną ar dvi? O pažvelgus pro teleskopą Sietyne – Plejadėse yra šimtai žvaigždžių.

Sietynas vienas seniausiai garbinamų žvaigždynų įvairiose kultūrose. Pats seniausias Sietyno atvaizdas rastas Lasko oloje 16 500 metų pr. mūsų erą. Atvaizdų rasta ir Kazachstane (II tūkstantmetis pr.Kristų). Australijos aborigenai šiame žvaigždyne mato moterį. Indų kultūroje kalbama, kad tai pačio dievo Agni buveinė. Naujosios Zelandijos gyventojai maoriai taip pat buvo aktyvūs dangaus stebėtojai ir nuo jų akių niekur nedingo ir Sietyno žvaigždynas. Maoriams Matariki (Sietyno, Plejadės žvaigždynas) yra vienas svarbiausių žvaigždynų. Jis siejamas su legendomis, tai septynios žvaigždės – seserys danguje, matomos žemiau Oriono žvaigždyno: Alkyone, Maja, Asteropė, Taygeta, Caleono, Electra ir Merope. Ryškiausia Alcyone, o Meropė ištekėjo už mirtingojo, todėl jos nesimato. Šių žvaigždžių tėvai Atlas ir Pleione yra greta. Kita legenda pasakoja šio žvaigždyno kilmę: Matariki reiškia “dievo akis”, “mažąsias akis”, Tawhirimatea, vėjų dievybė, pradėjo kariauti prieš savo brolius, nes jie atskyrė tėvus: Ranginui (Dangų) nuo Paptuanuku (Žemės). Iš pykčio Tawhirimatea išsilupo akis ir pakabino dausose. Taip aiškinama, kodėl Matariki vadinama “mažosiomis akimis”. Maorių jūrininkai negali įsivaizduoti naktinės orientacijos plaukiant vandenynu be Plejadžių. Graikams Plejadės – tai balandėmis paverstos milžino Atlanto, laikančio žemės rutulį, dukros. Į dangų jos pakilo kartu su savo motina Plejone, gelbėdamosi nuo medžiotojo Oriono persekiojimo. Jos danguje nešioja Dzeusui ambroziją – nemirtingumo gėrimą. Afrikos čiabuvių gentyje Eve manoma, jog Oriono pasirodymą turi lydėti lietus, trunkantis septynias dienas – tiek žvaigzdžių šiame žvaigždyne. Septyneto skaičius aplamai dangaus sferoje yra dažnas. Septynios grižulo ratų žvaigždės, septynios akimi matomos palnetos, septynios paros savaitėje.

Liepos mėnuo – pats vasaros įkarštis, jei liepa labai karšta buvo manoma, kad bus labai šaltas sausis. Jei liepos mėnuo drungnas, lietingas toks bus ir sausis – šlapias ir be sniego. Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą. O jei paukščiai suka lizdus į pietų pusę bus šalta vasaros pabaiga. Pagal liepos šakas galima spėti ir orus: jei liepos šakos šiek tiek pakyla – rytoj bus giedra, o jei dar labiau nusvyra – lis. Gausus liepų žydėjimas žada lietingą rudenį.

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Pirmasis vampyras britų literatūroje: prieš grafą Drakulą buvo – lordas Ruthvenas

Nuo senovinių folkloro, mitų, maginės fantastikos būtybių iki „The Twilight Saga“. Štai tokį ilgą kelią …