Monday , October 21 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / Londono apšvietimas ir saugumas gatvėse
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Dujinės lempos Pall Mall gatvėje
Dujinės lempos Pall Mall gatvėje

Londono apšvietimas ir saugumas gatvėse

Nuo 1253 metų, valdant Henrikui III, kuomet Londono gatvėse pasirodė naktiniai sargai, vadinami „night-watchman“ arba tiesiog „watchman“ ir iki pat 1830 metų, kai seras Robert Peel įkūrė naujo tipo policiją, – tamsus ir nesaugus buvo naktinis Londonas.

Iki didžiųjų pilietinių karų (1642-1646m., 1648-1649m., 1649-1651m.) gatvės, galima sakyti, buvo apšviestos kur ne kur. Jas apšviesdavo krintanti pro langus šviesa ar žibintai, kuriuos labai jau nenoriai kabindavo prie savo namų šeimininkai, ar kelios apgailėtinos, mirksinčios lempos sklaidydavo tamsą ir klaidindavo praeivius prieblandoje ir prastai grįstose gatvėse. Dar vienas apšvietimo būdas, tai naktinių sargų nešami žibintai. Naktiniai sargai nustatytu laiku praeidavo gatve, nešini žibintu, taip taupymo sumetimais buvo suderinta ir tvarkos priežiūra ir gatvių apšvietimas.

Naktinis sargas su ugnies puodu
Naktinis sargas su ugnies puodu

Taigi, patys pirmieji Henriko III- jo (1216 – 1272 valdymo m.) laikų Londono naktiniai sargai turėjo nešiotis su savimi ant ilgos lazdos galo ugnies puodą, vadinamą „cresset“. Tai išties buvo senas puodas, pakabintas ant šakių pavidalo laikiklio. Puodo viduje įtaisytas smaigalys, kurį apvyniodavo išmirkyta dervoje ir kanifolijoje virve. Toks deglas spragsėdamas degdavo blyškia liepsna, o dūmai dvokdavo ir taip, nešini šviesa, naktiniai sargai kas valandą, vis tuo pačiu metu, žingsniuodavo gatvėmis. Juos būdavo lengva pamatyti, todėl ir įvairaus plauko naktiniai vagys bei nusikaltėliai turėdavo pakankamai laiko pasprukti.

Naktinis sargas
Naktinis sargas

Tokia sargyba buvo įsteigta dėl būtinybės. Jos reikėjo netgi daug anksčiau nei, kad ji buvo įsteigta, nes nusikalstamumas tamsiuoju paros metu buvo pasiekęs didelius mąstus. Plėšikai siautėdavo gaujomis, kurias sudarė šimtas ar ir didesnė kompanija. Buvo įprasta apiplėšinėjant, jog gauja apguldavo turtingųjų namus ir be skrupulų nužudydavo bet ką, kas tik pasipainiodavo jų kelyje. Tokie plėšikai, tiesiog, klestėjo. Pavyzdžiui, kai buvo nuteistas vienas gaujos sėbrų, jis nustebino didžiuliu užstatu už savo gyvybę, pasiūlydamas karaliui £500 sidabru, tai viršijo nustatytą garantą. Taigi, Henrikas III įvedė reguliarius naktinius sargus visuose miestuose bei miesteliuose. Taip pat nukentėję nuo vagių turėjo teisę pasidengti nuostolius iš naktinių sargų tos vietos, kur buvo įvykdytas apiplėšimas. Toks nuostolių padengimas sargams buvo kaip bauda už blogai vykdomą darbą.

Guy Fawkes raginis žibintas, 1605m., British Museum
Guy Fawkes raginis žibintas, 1605m., British Museum

Jokūbo I- ojo (1603 – 1625 valdymo m.) laikų Londono naktiniai sargai niekuo nesiskyrė nuo savo pirmtakų. Jie nešiojosi su savimi alebardą ir raginį žibintą (žibinto langeliai – iš rago), apsaugai nuo šalčio ir blogų orų dėvėjo garbadiną, sujuostą odiniu diržu, galvą dengė nemenka skrybėlė. Nors paveikslėlyje pavaizduotas toks rimtas, orus tipas, tačiau realybėje šie sargai buvo vargšai ir prastos sveikatos, tam, kad jie nepakliūtų į vargšų prieglaudas, valstybės tarnautojai juos aprūpindavo tokiais nesunkiais darbais. Sargai, be abejo, buvo linkę būti atokiau nuo nuodėmės, eidami skambindavo savo varpeliu taip perspėdami vagis taikiai keliauti šalin.

Pagal senąją, vietinę, Londono taisyklę, kurią 1416 metais įvedė meras, visi aukštesnio luomo namų savininkai mokėjo mažesnį mokestį savo miestelių merijoms, bet sutemus, nuo Visų šventųjų dienos iki pat Grabnyčių (vasario 2d.) prie savo namų privalėjo įžiebti žibintą su nauja, nenaudota žvake – praeivių patogumui.

A light here, maids, hang out your light,
And see your horns be clear and bright,
That so your candle clear may shine,
Continuing from six till nine;
That honest men that walk along
May see to pass safe without wrong

Patys naktiniai sargai buvo gana nuobodūs, eidami gatve ir pranešinėdami laiką apsiribodavo tik trumpomis naujienomis. Pavyzdžiui: “Past eleven, and a starlight night”, ar „Past one o`clock, and a windy morning”. Tačiau neapsieita ir be kuriozų. Kaip pasakojama, vėlai grįžtantys iš smuklės vyrai nutarė pajuokauti. Eidami Londono gatvėmis imitavo naktinių sargų balsus pranešinėdami “po dvyliktos ir siaubingas žemės drebėjimas” išsigandę londoniečiai, patikėję tokia prognoze, kad miestas bus prarytas žemės drebėjimo, kas tik galėjo kraustėsi į kaimus.

Apgailėtinas, neefektyvus naktinių sargų darbas, tamsa ir pavojai gatvėse tesėsi ir karalienės  Anos (1702 – 1714 valdymo m.) laikais. Nesaugu buvo sutemus atsidurti lauke, priemiesčiai buvo atkirsti nuo miesto ir grįžti iš Londono į Kensington`ą ar Highgate rizikuodavai ne tik prarasti piniginę, bet ir gyvybę. Apiplėšinėjama buvo visur ir plėšikai jau vargiai besulaukdavo tamsos, jie imdavo plėšikauti dar nesutemus. Buvo suplanuota netgi apiplėšti pačią karalienę Aną, grįžtančią karieta į Kensington`ą. Policijos darbas buvo neefektyvus iki tol, kol 1744 metais meras kartu su miesto tarybos nariu kreipėsi į karalių Jurgį II teigdami, jog gatvės yra nesaugios, jos tokios nesaugios, kad taip dar niekada nėra buvę. Jose pilna ginkluotų kuokomis, pistoletais, trumpais kardais ir kt.pavojingais ginklais asmenų. Buvo imtasi priemonių. Kalėjimas ir kartuvės padarė savo darbą – išvalė gatves nuo įvairaus plauko nusikaltėlių. Gatvių priežiūra buvo pertvarkyta. Ir iš apšvietimo mokesčio merija galėjo apšviesti gatves aliejiniais žibintais.

Aliejinės lempos ir gesintuvas
Aliejinės lempos ir gesintuvas

Aliejiniai žibintai atrodė taip: grubus medinis kuolas, maždaug aštuonių pėdų aukščio, įsmeigtas į žemę, nuo jo ėjo horizontalus geležinis strypelis su žiedu gale, kuris laikė smailėjantį, prastai šviečiančios lempos lizdą, o viduje, mažoje skardoje, pripiltoje aliejaus – medvilninė dagtis. Rutulio formos lempos buvo Michael Cole išradimas ir pirmą kartą buvo pademonstruotos 1708 metais. Išradėjas jas apibūdino kaip “naujos rūšies šviesa, kurią sudaro vientisas kamuolinės formos stiklas, su lempa, kuri duos aiškesnę ir tikresnę šviesą iš visų pusių, be jokių tamsių šešėlių ar kokių nors iškraipymų nevargins akių, nei kad žibintai, kurie buvo naudojami lig šiol“. Cole modelio lempos pamažu pakeitė senąsias.

 Aliejinės lempos įžiebimas
Aliejinės lempos įžiebimas

Viljamo Hogarto (1697- 1764 m., anglų tapytojas, grafikas, karikatūristas) laikais buvo įprasta ir iki pat XVIII amžiaus pabaigos skirti daug pinigų aristokratų namų geležiniam dekorui. Reikia paminėti, kad Europoje tuo metu vyravo rokoko stilius. Tad lauko lempos prie įėjmų buvo su geležiniais įmantriais laikikliais, kaustytos metalu ir perkrauto dizaino. Daug senų ir įdomių pavyzdžių vis dar išlikę Londono West Endo senose gatvėse bei aikštėse.

Puošni lempa ir gesintuvas prie įėjimo Grosvenoro aikštėje.
Puošni lempa ir gesintuvas prie įėjimo Grosvenoro aikštėje.

Paveikslėlyje galima pastebėti ir aristokratų ekonominio savarankiškumo išraišką. Nes tiek ši vietovė, tiek keletas kitų, kur gyveno aukštuomenė, buvo paskutinės, kurios perėjo prie dujinių lempų naudojimo. Dujinių lempų apšvietimas, šis didžiulis patobulinimas miesto gatvių apšvietime susijęs su vokiečiu, vardu Winser, kuris pirmą kartą viešai pademonstravo dujines lempas apšviesdamas Carlton House kolonadą. 1807 metais tokiu būdu buvo apšviesta Pall Mall gatvė, vėliau ir Bishopsgate gatvė.

Dujinės lempos Pall Mall gatvėje
Dujinės lempos Pall Mall gatvėje

Kaip gąsdino įvairūs panikuotojai, dėl tokio dujų panaudojimo Londono gatvių apšvietime, reikia tikėtis baisių pasekmių, nes dujos užnuodys orą ir susprogdins gyventojus. Šįkart gyventojai po tokių gąsdinimų niekur nesikraustė. 1736 metais Londone vis dar švietė tūkstantis silpnų aliejinių žibintų, o po Londono gatvėmis buvo nutiesta ne mažiau kaip 2000 mylių dujinių vamzdynų, kuriais dujos tekėjo į lempas. Jų šviesa pakeitė Londono vaizdą, – jis tapo matomas dvidešimties mylių atstumu.

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Pirmasis vampyras britų literatūroje: prieš grafą Drakulą buvo – lordas Ruthvenas

Nuo senovinių folkloro, mitų, maginės fantastikos būtybių iki „The Twilight Saga“. Štai tokį ilgą kelią …