Monday , October 21 2019
Home / Gyvenimas / Istorija ir tradicijos / Liepos 6 d. – Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi diena
Kompensacijos už traumas - Advokatai Ltd
Mindaugo karūnavimas (dail. Adomas Varnas, 1952-1953m.). Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos vienuolynas Putname (JAV)
Mindaugo karūnavimas (dail. Adomas Varnas, 1952-1953m.). Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos vienuolynas Putname (JAV)

Liepos 6 d. – Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi diena

Tautiška giesmė. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje ragina liepos 6 d. lygiai 21 val. (19 val. Jungtinės Karalystės laiku) sugiedoti „Tautišką giesmę”, kurią tuo pat laiku giedos viso pasaulio lietuviai. Tokia himno giedojimo idėja gimė, kai Lietuva šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Esame vienintelė tauta, kurios himnas kartą metuose apskrieja visą pasaulį. Jį gieda įvairiose šalyse gyvenantys lietuviai. Raginama suburti giedoti draugus, šeimyną, giminę ar bendruomenę. Pranešti apie savo planus iniciatyvos organizatoriams adresu: info@tautiskagiesme.lt bei prisijungti prie iniciatyvos puslapio facebook.com/tautiskagiesme. Įamžinti save, savo artimuosius ar savo bendruomenę tą akimirką ir pasidalinti su tautiečiais bei visu pasauliu. Filmuotą medžiagą ir nuotraukas įkelti www.tautiskagiesme.lt (pavadinime įrašyti miestą ir šalį!).

Mindaugas – pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius (g. apie 1200m. – 1263m. rugsėjo 12d.). Lietuvos didysis kunigaikštis (apie 1236m. – 1253m.), Lietuvos karalius (1253m. – 1263m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena Lietuvoje yra valstybinė šventė. Kaip visiems gerai žinoma – Lietuvos valst

ybė sukurta buvo būtent Mindaugo, kuris buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną, tačiau atsiranda vis daugiau prieštaraujančių šiam teiginiui. Manoma, jog Lietuvos valstybė jau gyvavo apie 1200m. ar net ir IX-XIIa.

Kaip atsirado ta liepos 6d. – karūnavimo diena? Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. E.Gudavičius 1989-aisiais. Po metų ši data buvo įteisinta kaip oficiali valstybinė šventė. Kaip teigia E.Gudavičius, anuomet karūnacijos vykdavo sekmadieniais, o 1253m. liepą jie buvo 6, 13, 20 ir 27d. Po karūnavimo Mindaugas akte, kuriuo padovanojo dalį Žemaitijos Vokiečių ordinui, pažymėjo tik mėnesį – liepą, bet nenurodė dienos, o popiežius Inocentas IV šį dovanojimo aktą patvirtino rugpjūčio 21-ąją. Iš šitos datos reikėtų, pasak E.Gudavičiaus, atimti penkių savaičių trukmės kelionę iš Pabaltijo į Italiją, ir pridėti kelias dienas (tiksliau – pusantros savaitės) kelionei iš Lietuvos į Rygą. Taip buvo apskaičiuota karūnavimo diena – liepos 6-oji. Taip pat manoma, kad Mindaugas ir Morta buvo karūnuoti specialiai tai progai sumūrytoje pirmojoje Vilniaus katedroje.

Tačiau kaip teigia istorikas Tomas Baranauskas liepos 6d. hipotezė yra abejotina. Tiksli karūnavimo data yra nežinoma. Ji yra tik apskaičiuota. Daugelio to meto Vokietijos imperatorių ir karalių karūnavimo dienos sutapo su sekmadieniais, kurių pusė buvo ne paprasti sekmadieniai, bet svarbios bažnytinės šventės. Mindaugo karūnavimo datai labiau esą tiktų birželio 29-oji, Šv.Petro ir Povilo diena, žinoma bažnytinė šventę, kuri 1253 m. sutapo su sekmadieniu. Taip pat kelionių trukmė galėjo būti ir trumpesnė. O karūnavimo proga Mindaugo išduoto akto data liepos mėnesį tam nė kiek neprieštarauja, nes nurodyta ne karūnavimo, o būtent šio akto išdavimo data, kuri galėjo būti keliomis dienomis vėlesnė.Po karūnavimo surašytame akte nurodyta šio istorinio rašto gimimo vieta – „Letovijoje, mūsų dvare“. Pavadinimas „Letovija“ (Lettowia) tuo metu turėjo dvi prasmes. Lotynizuotas pavadinimas vokiečių raštuose atitiko Lietuvos pavadinimą, tačiau tokiu vardu buvo vadinamas ir Latavos upelis, o šalia jo esantis piliakalnis XIV a. dokumentuose – Lettow. Lietuviai savo pilis dažnai vadindavo šalia esančių hidronimų pavadinimais. Istorikas Tomas Baranauskas peržiūrėjęs daugybę to meto dokumentų, nė viename neradęs, kad prie žodžio „dvaras“ būtų nurodyta tik valstybė, praleidžiant dvaro ar kt. konkrečios vietovės pavadinimą. Tad, manoma, kad karūnacijos akte minimas ne valstybės, o konkrečios vietovės pavadinimas: Anykščių Latavos dvaras ant Palatavio piliakalnio.

Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. Taigi, 1253 m. liepos 6-ąją arba birželio 29-ąją Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iškilmėms sumūrytoje pirmojoje Vilniaus katedroje, o gal dab. Palatavio piliakalnyje esą stovėjusioje Latavos pilyje, buvo vainikuoti (Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to (1253m. liepą) mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas kryžiuočiams atidavė visą Nadruvą, kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas, pusę Dainavos, 1255m. spalį – visą Lietuvos valdytą Sėlos dalį, o 1259 m. rugpjūčio 7 d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki Šventosios rytuose), visą Skalvą ir beveik visą Dainavą.

Mindaugas buvo vienintelis Europoje pripažįstamas teisėtas Lietuvos karalius. Jo veikla buvo atsivėrimas pasauliui, lūžis užsienio politikoje, tarptautinis Lietuvos pripažinimas, diplomatinių santykių pradžia. O ar iki krikšto Lietuvos valstybė neegzistavo? Ar be Mindaugo Lietuva neturėjo karalių? Jo karūnavimas buvo Lietuvos įsitraukimas į katalikiškos Vakarų Europos politinę sistemą. Ir kaip teigiama, kad jis kalaviju suvienijo Lietuvą, nėra faktų, tikrai įrodančių, jog Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos valdovas. Neaikšku ar jis suvienijo Lietuvą ar paveldėjo valstybę iš savo pirmtako. Ir kodėl Mindaugas tapo pirmu tokiu žymiu Lietuvos valdovu, o jo tėvo vardo net nežinome? Nors eiliuotoje Livonijos kronikoje 1261m. yra tokie Treniotos žodžiai Mindaugui: „Tavo tėvas buvo didelis karalius, ir jo laikais lygaus jam nebuvo galima rasti“. Toks pasakymas gali reikšti, kad Mindaugo tėvas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis. Iki Mindaugo Lietuvą kaimyninių šalių metraščiai minėdavo dažnai, bet anonimiškai: atžygiavo lietuviai, plėšė, grobė, ir pan. ir niekur nepaminėta kas jiems vadovavo. Pvz.: 1209m. Henrikas Latvis pažymi „Tuo metu lietuviai taip viešpatavo šiuose kraštuose: Rusioje, Livonijoje ir Estijoje, gyvenančioms gentims, tiek krikščionių, tiek pagonių, kad retas kas drįsdavo gyventi savo kaimeliuose, o labiausiai nedrįsdavo latviai. Jie, palikę namus apleistus, visada ieškojo tamsių miško slėptuvių, bet ir taip negalėdavo nuo jų išsigelbėti, nes lietuviai, visą laiką jų tykodami miškuose, juos sugaudavo ir vienus nužudydavo, kitus, paimtus į nelaisvę, išvesdavo į savo žemę ir visą turtą iš jų atimdavo. Ir bėgo rusinai miškais ir kaimais nuo lietuvių, net nuo nedaugelio, kaip bėga kiškiai nuo medžiotojo. Ir buvo lyviai bei latviai lietuvių maistas ir pašaras, kaip avys be ganytojo, patekusios į vilkų gaują“. Na, o apie 1183m.t.y. 70 metų prieš Mindaugo karūnavimą prasidėję Lietuvos karo žygiai leidžia daryti prielaidą, jog valstybės pradžios ir reikia ieškoti apie tą laiką, nes tokie karo žygiai atspindi ne ką kitą, o Lietuvos valstybės suvienijimą. Dėl šaltinių stokos nežinia ar bus galima kada nors įrodyti, kad Lietuva gyvavo nuo šios datos, bet karinės ekspansijos pradžia rodo reikšmingą lūžį, labai tikėtina, jog tai valstybės pradžia.

Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra Agluona (dabar Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Čia planuota už suaukotas lėšas pastatyti Mindaugui paminklą 2013m. per 750-ąsias jo žūties metines.

Dar viena ir visai abejotina teorija yra sukurta Lietuvos kaimyninės valstybės – Baltarusijos istorikų. Minskas jau seniai perrašinėja LDK istoriją ir savinasi tautinius simbolius, pavyzdžiui, Vytį. Kaip teigiama Baltarusijos istorijoje Mindaugas buvo baltarusių karalius, karūnavosi Naugarduke ir, kad tas miestas ir buvo sostinė. Vitebske jau atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, kaip jie vadina, Olgierdui. Žadama ir Naugarduke paminklą Mindaugui pastatyti.

Check Also

Pasaulio lietuvių metams skirtas konkursas „Lietuva ir pasaulis mano akimis“

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Vilniaus lietuvių namais kviečia užsienio lietuvių …

Pirmasis vampyras britų literatūroje: prieš grafą Drakulą buvo – lordas Ruthvenas

Nuo senovinių folkloro, mitų, maginės fantastikos būtybių iki „The Twilight Saga“. Štai tokį ilgą kelią …